Marijampolės apskrityje yra dvi įkalinimo įstaigos – Kybartų pataisos namai Vilkaviškio savivaldybėje ir Marijampolės pataisos namai. Jose dirba didelis būrys vietos gyventojų. Žmogui, gyvenančiam laisvėje ir neturinčiam jokių reikalų su teismais bei įkalinimo įstaigomis, darbas „zonoje“, anapus spygliuotos tvoros, atrodo nelabai patrauklus, nes esą pilnas pavojų – juk kasdien tenka bendrauti su smurtautojais – žmogžudžiais, plėšikais, žagintojais… Tačiau patys įkalinimo įstaigų darbuotojai linkę tvirtinti, kad darbas su nuteistaisiais tikrai nėra lyg vaikščiojimas po minų lauką.
Vis dėlto, kai už grotų nutinka koks nors incidentas su kaliniais, pareigūnai neslepia, kad jų kasdieniame darbe saugumo niekas negali garantuoti. Nors ir kaip stengiamasi, kad „zonos“ gyventojai, būdami nelaisvėje, ne tik pajustų taikaus gyvenimo skonį, bet ir į laisvę išeitų kupini šviesių nuotaikų, tačiau visada yra norinčiųjų gyventi kitaip – konfliktuojant ir smurtaujant.
Iškalbingi skaičiai
Šį tą apie atmosferą „zonoje“ gali pasakyti ir statistikos duomenys. Štai pernai Lietuvos įkalinimo įstaigose (11) visada kalėjo per 8 500 nuteistųjų (toks išvestas vidurkis, nes kalinių skaičius nuolat keičiasi – vieni išvyksta, kiti atvyksta). Su jais dirba apie 2 680 pareigūnų. Šie yra patyrę darbuotojai, nelinkę greitai mesti turimą darbą ir leistis į kito darbo paieškas.
Kalėjimų departamento 2012 metų statistikos duomenimis, daugiausia pareigūnų turi 5–10 metų darbo su kaliniais stažą (763), 15–20 metų (574) ir 10–15 metų (491). Dar 313 pareigūnų „zonoje“ dirba daugiau negu 20 metų. Vadinasi, nors tarnyba ir nėra saugi, pareigūnai to nesureikšmina.
Bene didžiausias kalinių „susidomėjimas“ yra jaunais pagal darbo stažą pareigūnais. Tokių, dirbančių „zonoje“ iki penkerių metų, šiuo metu Lietuvoje yra 540.
Jauni pareigūnai nuteistiesiems – tarsi nepažinta sala. Domina geriau pažinti – palyginti, išbandyti, suprasti. Juk ir patys nuteistieji už grotų yra jauno amžiaus vyrai – daugiausia jų yra 21–30 metų amžiaus (3 158) ir 31–40 metų (2 471). Patys reikliausi, kovingiausi, vis dar ieškantys savo tiesų ir demonstruojantys savo galią.
Ne tik kumščiais
Pagal tai, kokio dydžio bausmes gavę įkalinti nuteistieji, skaičiuojama, kad Lietuvos kalinių bausmės vidurkis – net apie 6 metus. Todėl neturėtų būti keista, kad tiek metų už grotų leidžiamas laikas nuteistuosius gali pastūmėti į naujus konfliktus – net nusikaltimus.
Daugiausia kalinių psichologinio ir fizinio smurto būna tarp pačių nuteistųjų, tačiau pasitaiko ir kalinių išpuolių prieš pareigūnus. Tiesa, kasmet tokių išpuolių Lietuvos įkalinimo įstaigose pastaruosius kelerius metus užfiksuojama iki poros dešimčių – taigi pareigūnai užpuldinėjami tikrai ne kasdien.
Dažniausiai kaliniai savo įtūžį išlieja kumščiais, pasitaiko – ir spyriais, bet faktas, kad „zonos“ gyventojai turi pasislėpę ir nemažai duriančių bei pjaunančių savadarbių įrankių, taip pat yra iškalbingas. Kalėjimų departamento statistika skelbia, kad 2012 metais iš laisvės netekusių nuteistųjų buvo atimti 646 aštrūs, žaloti tinkantys daiktai. Iš jų Kybartų pataisos namuose – 39, o Marijampolės pataisos namuose – net 298.
Dar primintina, kad Kybartų pataisos namuose šiuo metu įkalinimo bausmę atlieka apie 400 nuteistųjų, su jais dirba 104 pareigūnai, o Marijampolės „zonoje“ kali per 1 000 taip pat ne pirmą kartą teistų vyrų, su jais dirba 159 prižiūrėtojai.
Dėl draudžiamų daiktų
Įkalinimo įstaigų pareigūnai kasdien priversti būti itin dėmesingi darbe, akylūs, įsitempę, pasiruošę bet kokiam netikėtumui.
„Labiausiai nuteistieji veliasi į konfliktus su pareigūnais tada, kai iškyla grėsmė į pataisos namų teritoriją įskriejusiam paketui su draudžiamais daiktais atsidurti pareigūnų, o ne nuteistųjų rankose, – sakė didžiulę darbo patirtį turintis Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kunca. – Kai nuteistieji žino, kas ir kada jiems turi būti permesta, o toje vietoje nors keliomis akimirkomis anksčiau atsiduria pareigūnai, konfliktas beveik neišvengiamas. Kovingai nusiteikę nuteistieji dažnai puola prie savo laukto daikto, nepaiso net pasipriešinimu pareigūnui padvelkusios situacijos, už kurią vėliau gali pailgėti bausmės laikas.“
Sukčius ir chuliganas
Tokia situacija neseniai buvo susiklosčiusi Kybartų pataisos namuose. Laimei, kalinių užpultas pareigūnas išvengė sužalojimo – nedarbingumo pažymėjimo jam neprireikė. O įtarimai ir ilgesnės bausmės grėsmė pakibo virš dviejų jaunų, bet jau po kelis kartus teistų kalinių galvų.
Vienas jų bausmę už grotų atlieka už sukčiavimą, kitas – už viešosios tvarkos pažeidimą ir žmogaus sužalojimą. Sukčius ir chuliganas susivienijo, kai vieną vėlų vakarą abu laukė iš laisvės per pataisos namų tvorą permetant paketo su draudžiamais daiktais.
Kadangi, kaip netrukus paaiškėjo, pakete buvo 5 SIM kortelių pakuotės, atminties kortelė, 2 laisvų rankų įrenginiai, 2 mobiliojo ryšio telefonai ir – bene svarbiausia – 3 paketėliai su biriais kvaišalais, šių „dovanų“ labai laukę abu nuteistieji, pastebėti prižiūrėtojo Lino B., ne tik nesuvaidino, kad ne jiems šis paketas skirtas, bet ir drįso nusikalstamai rizikuoti – „pasportuoti“ prieš pareigūną.
Pareigūnas Linas B. akistatoje su kovingai nusiteikusiais kaliniais atsidūrė, kai radijo ryšiu gavo pranešimą apie į teritoriją ką tik permestą paketą. Prie to paketo jis nubėgo pirmas, tačiau iškart iš gyvenamojo sektoriaus atskubėjo ir du kaliniai. Jie veikė įžūliai – net nepaisė, kad ta „zonos“ vieta yra stebima vaizdo filmavimo kamerų.
Vienas nuteistasis sugriebė prižiūrėtoją ir jį pargriovė. Prižiūrėtojas Linas B., nors buvo vienas, bet veikė drąsiai – panaudojęs kovinius imtynių veiksmus, bandė kalinį sulaikyti, tačiau tuo momentu pribėgęs kitas nuteistasis sugriebė pareigūną už striukės ir nustūmė jį nuo savo bendrininko. Prižiūrėtojas paleido pirmąjį užpuoliką ir bandė sulaikyti antrąjį, tada šis smogė pareigūnui į ranką, taip bandydamas išvengti sulaikymo. O pirmasis kalinys, nepaklusdamas pareigūno nurodymams likti vietoje ir nesipriešinti, staiga čiupo paketą ir švystelėjo jį į dviejų būrių gyvenamojo sektoriaus kiemą.
Vis dėlto įžūlių kalinių rizika jiems naudos neatnešė – tuoj pat, atbėgus keliems kitiems pareigūnams, šie nugalėjo: ir paketas buvo paimtas, ir du chuliganai sulaikyti. Pastarieji turės atsakyti prieš teismą ne tik dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, bet ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.
Įžūlūs nuteistieji
Kaip teigė jau minėtas Z. Kunca, pavojingiausia pareigūnams pataisos namuose dirbti naktį, kai tarnyboje lieka tik keliolika pareigūnų. „Jų sveikata ir gyvybė yra vertinama labiau už nuteistųjų galimus padaryti materialinius nuostolius, – akcentavo šis patyręs pareigūnas. – Todėl paprastai pareigūnai raginami „zonoje“ vakarais ir naktį nebūti po vieną. Dalis teritorijos filmuojama.“
Bet saugiausiai, anot pašnekovo, pareigūnai „zonoje“ jaustųsi tik tada, kai nuteistieji gyventų kamerose. Taip pat išpuolių prieš pareigūnus įkalinimo įstaigose turėtų sumažėti, kai gerai veiktų mobiliojo ryšio blokavimo sistema, ir nuteistiesiems tada nebūtų reikalo ieškoti ir laukti „dovanėlių“ iš laisvės, dėl jų kovoti.
„Vis dėlto prognozuoti apie nuteistųjų išpuolius neįmanoma, nes statistika rodo nepaaiškinamus dalykus: štai pas mus keletą metų būdavę vos po kelis išpuolius prieš pareigūnus, o, atsimenu, 2010-aisiais – net 10, – teigė Z. Kunca. – Visada atsiranda nuteistųjų, kurie yra įžūlūs ir drąsūs prieš pareigūnus, ginkluotus tik gumine lazda ir dujų balionėliu.“
Kolegai linkęs pritarti ir Kybartų pataisos namų direktorius Virginijus Adomaitis. Jis šiai įstaigai vadovauja dar tik nuo praėjusių metų birželio ir skaičiuoja jau tris kalinių išpuolius prieš pareigūnus – tiek ikiteisminių tyrimų pradėta. Visais atvejais incidentai kilę dėl per įstaigos tvorą permestų draudžiamų kaliniams turėti daiktų.
„Taip, nuteistieji rizikuoja, – pasakojo V. Adomaitis. – Jie drąsūs ir įžūlūs, nes įsivaizduoja, kad, pavyzdžiui, iš pareigūnų atimtas paketas tuoj pat bus permestas antram, trečiam, ketvirtam bendrininkui ir per kelias akimirkas „prapuls“ tarp nuteistųjų. O tada, neturint daiktinio įrodymo, ir tvarkos pažeidėją įvardyti bei nubausti sunku.“
Nuteisė tik vieną
Tai, kad įtariamųjų kaltę tokiais atvejais nelengva įrodyti, iliustruoja nesenas faktas – prieš porą savaičių Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis vienam Kybartų pataisos namų kaliniui – 37 metų mažeikiškiui Ramūnui Petruliui. Jis pasiųstas kalėti 12 metų už tai, kad 2010-ųjų rugpjūčio 7-ąją dalyvavo kalinių riaušėse Kybartų pataisos namuose, siekė sukelti chaosą už grotų ir pagrobti iš budėtojų dalies per 3 gramus heroino (iš tiek būtų buvę 100 000 litų vertės dozių kaliniams), kuris įstaigos seife atsidūrė, kai draudžiamą paketėlį kažkas permetė per pataisos namų tvorą.
Tuomet grėsmė buvo iškilusi mažiausiai 5 pareigūnų sveikatai ar net gyvybei.
Tiesa, kartu su iki tol 11 kartų teistu ir 10 metų už plėšimą nuteistu bei Kybartų pataisos namuose tuo metu įkalintu R. Petruliu tose riaušėse dalyvavo iš viso kone 30 nuteistųjų, bet kitų kaltė nebuvo įrodyta. Dar vienam – 6 kartus už vagystes ir plėšimus teistam ukmergiškiui 23 metų Rimantui P. – taip pat grėsė teismo bausmė už dalyvavimą tose riaušėse, bet šis vyras, iki teismo iš dalies pripažinęs savo kaltę, vėliau nebespėjo duoti parodymų teisme, nes pernai gegužę nusižudė būdamas už grotų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Riaušės dėl heroino
Tos 2010-ųjų riaušės Kybartų pataisos namuose buvo organizuotos ir kėlė grėsmę pareigūnams. Apie 30 nuteistųjų, privalėjusių jau miegoti, bet to nepaisiusių, iš anksto pasiruošę – pasigaminę kaukes ir pasiėmę metalinius strypus, keliems tyčia išmušus antrojo aukšto prausyklos lango stiklą, perlipo per apsaugos tvoras, neteisėtai pateko prie budėtojų patalpų, grasino ir pasipriešino penkiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojams, bandė išlaužti seifą ir paimti jame buvusius narkotikus, bet ir nepajėgė, ir nespėjo.
Atvyko pareigūnų pastiprinimas, ir kaliniai buvo nuraminti. Šie, kaip vėliau apskaičiuota, tuokart sugadino 445 litų vertės įkalinimo įstaigos turto, o riaušės pareigūnams liūdnai nesibaigė tik todėl, kad pirmieji užklupti 5 darbuotojai, tapę įkaitais, saugodami savo sveikatą ir gyvybę, protingai įvertino padėtį ir nesikovė prieš bene šešis kartus didesnį būrį agresyvių ir ginkluotų kalinių, pakluso jų reikalavimui išeiti iš patalpos, bet tuoj išsikvietė daugiau kolegų.
Kadangi riaušininkai buvo kaukėti (kaukes pasidarę iš kepurių, kojinių ir pagalvių užvalkalų), tai nustatyti tikruosius dalyvius buvo nelengva. Teko tik spėlioti, įtarti – taip kone 30 kalinių buvo laikomi įtariamaisiais ir išvežti į Lukiškes.
Beveik visi jie kaltę kategoriškai neigė, ypač – dėl riaušių organizavimo. Tyrėjams nepavyko nustatyti ir asmenų, kuriems buvo skirtas tas per tvorą permestas paketas su heroinu, dėl kurio rizikuota net riaušėmis.
Tik atlikus kraujo pėdsakų, likusių ant išdaužytų stiklų ir kitų daiktų, nes riaušininkai buvo susižaloję, tyrimus, du jau minėti įsilaužėliai buvo nustatyti neginčytinai.
Garantijos nėra
Belieka tik džiaugtis, kad per riaušes sužalojimų tuokart nepatyrė pareigūnai. Ir ne tik dėl to, kad tai būtų tik dar vienas faktas, liudijantis apie pavojingą tarnybą „zonoje“. Mat įkalinimo įstaigas po tokių incidentų neretai prislegia ir kita problema – išmokos traumą tarnyboje patyrusiems pareigūnams.
Pernai Lietuvos įkalinimo įstaigose tarnybos metu buvo sužaloti 9 pareigūnai. Gruodį pareigūnas buvo užpultas ir Kybartų pataisos namuose – dviejų nuteistųjų. Šie bandė atimti pareigūno rankose atsidūrusį per tvorą įšautą paketą, spyrė pareigūnui, pargriovė jį ant žemės, vienas užgulęs laikė, o kitas net smaugė. Laimė, jam pavyko apsiginti. Tačiau juk niekas negali garantuoti, kad už grotų nė vienas išpuolis prieš pareigūnus niekada nebus tragiškas.
Tik faktai
***Kalėjimų departamento duomenimis, pernai Lietuvos įkalinimo įstaigose užfiksuota apie 10 nusikalstamų veikų dėl pasipriešinimo pareigūnams ir dar keliolika – dėl viešosios tvarkos pažeidimo; užpernai – atitinkamai 7 ir 2 tokios nusikalstamos veikos.
***Nuteisti chuliganai ir viešosios tvarkos pažeidėjai paprastai prasitęsia kalėjimo laiką keliais mėnesiais ar net metais.
Vida KARALIŪNAITĖ
Nr. 10 (14), 2013 m. kovo 9–15 d.
Ir gerai jus nezinot ka tie patys pareigunai isdarineja tik apie tai tylima. as uz priesinkites