Visvaldis – latgalių Jersikos (Gerukės) žemės kunigaikštis, valdęs XIII a. pirmajame trečdalyje, o 1203–1224 m. faktiškai tapęs Lietuvos vasalu.
XIII a. pradžioje Visvaldis (Vsevolodas) vedė Lietuvos kunigaikščio Daugiručio dukterį ir užmezgė ryšius su Lietuva, kartais pats vadovaudavo lietuvių kariuomenei. 1203 m. Visvaldis su lietuviais puolė Rygą, išsivarė miestiečių gyvulius, paėmė į nelaisvę du dvasininkus ir sumušė Rygos kariuomenę. Keršydamas Rygos vyskupas surengė kryžiaus žygį, apiplėšė miestiečių namus, cerkves, paėmė daug belaisvių, tarp jų ir Visvaldžio žmoną. Po pralaimėjimo Visvaldis buvo priverstas prašyti Rygos vyskupo malonės ir davė vasalinę priesaiką. Taip jis susigrąžino žmoną ir gentainius bei Jersikos pilį. Tačiau sukrėstas 1213 m. savo uošvio Daugiručio suėmimo ir galimai nužudymo Livonijoje, Visvaldis atnaujino ryšius su lietuviais ir ėmė puldinėti vokiečių valdas. 1224 m. Visvaldis vėl buvo priverstas pripažinti Rygos vyskupo valdžią ir perleisti pusę Jersikos pilies bei valdą vyskupo vasalui Konradui. Jo vardas dar minimas 1230 m.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje: Visvaldis – Jersikos (Latvija) kunigaikštis.
Dailininkas Artūras Slapšys.
