Bene kiekviename straipsnyje ir pranešime apie koronavirusą žiniasklaidoje vartojamas žodis panika. Socialiniuose tinkluose taip pat gausu įvairios informacijos ir teorijų apie šį virusą. Užliejus informacijos cunamiui ir vyraujant bendram nerimui dėl nepažįstamos grėsmės daugeliui sunku išlaikyti kritinio mąstymo šarvus, kurie tiesiog būtini chaosą keliančių situacijų metu.
„Nerimas yra absoliučiai normali žmogaus reakcija į grėsmę, kuri yra nauja ir nesuprantama. Pati grėsmė yra sunkiai apčiuopiama ir nematoma, o tai dar labiau baugina. Visuomenės reakcija – ieškoti papildomos informacijos, bandyti užsitiktini maisto rezervą, pirkti apsauginės veido kaukes – tai yra bandymas suvaldyti šitą grėsmę. Veikia logika, kad jei tai yra nematomas priešas, tai darykime ką nors tokio, kas jį padarytų matomu. Visos šitos priemonės teikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę apsaugą bei nusiraminimą nepaisant jų veiksmingumo”, – sako Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Antanas Kairys.
Ar tikrai žiniasklaida kalta dėl visuotinės panikos?
Žiniasklaidoje informacijos apie koronavirusą yra išties daug, tačiau tai nėra žmonių panikos priežastis. Anot pašnekovo, jei naujienų apie virusą būtų buvę mažiau, žmonės vis tiek būtų nerimavę. Esant informacijos vakuumui, socialiniuose tinkluose imtų plisti kur kas prastesnės kokybės informacija nei iš oficialių šaltinių.
„Jeigu vyrauja baimė ir nėra oficialios informacijos, pastaroji bus sukurta iš interpretacijų ir sąmokslo teorijų – socialiniai tinklai yra puiki terpė gandams sklisti. Laikais, kuomet jų dar nebuvo, informacija irgi plisdavo – tik tai vykdavo iš lūpų į lūpas ar telefonu. Jeigu situacija išties gąsdinanti, mes negalime suvaldyti informacijos plitimo. Informacijos gausa yra natūrali, patys žmonės ją nori matyti, todėl portalų naujienos apie koronavirusą yra taip skaitomos. Žinoma, neneigiu žiniasklaidos atsakomybės, ji turi veikti profesionaliai – tie, kas rašo straipsnius ir pateikia informaciją, turėtų galvoti ne tik apie skaitomumą, bet ir apie tai, ar šių žinių nėra per daug, ar informacija yra patikrinta”, – teigia A. Kairys.
Nepaisant svarbaus žiniasklaidos vaidmens, žmogus pats gali imtis tam tikrų veiksmų, jeigu jam informacijos yra per daug ir ši kelia baimę. A. Kairys siūlo pasirūpinti savo psichologine higiena. „Vietoje to, kad skaitytume viską kas 10 minučių, skaitykime vieną kartą per dieną, ir vietoje to, kad skaitytume visus naujienų portalus, „Facebook” grupėse skelbiamas žinutes, skaitykime tik tuos šaltinius, kurie yra patikimi. Grėsmės jausmas greičiausiai kiek pamažės”, – tikina psichologas.
Pasak pašnekovo, visgi turėtų veikti sistemos, užtikrinančios tiek informacijos pateikimą, tiek jos patikimumą. Kadangi žmonių asmeninės iniciatyvos ir sprendimai greičiausiai nebus labai racionalūs grėsmės situacijoje.
Žmonių gebėjimas kritiškai mąstyti yra ribotas
Šis metas, anot A. Kairio, yra palankus netikroms naujienoms, melagingai informacijai ir tuo naudojasi žmonės, siekiantys žinomumo, politinio pranašumo, paprasčiausiai sukiršinti žmones. Tokiomis aplinkybėmis taip pat gali atsirasti ir savaiminė melagiena, kai piktybiškų paskatų neturintys žmonės klaidingai interpretuoja vieną ar kitą pranešimą ir ši interpretacija ima plisti, nes turi skandalingos žinutės požymius. Pašnekovas įsitikinęs, kad neturėtume pervertinti žmonių gebėjimo kritiškai mąstyti ir siūlo prieš patikint visomis naujienomis įvertinti keletą žinutės požymių.
„Būtina užduoti tris klausimus: ar ji atėjo iš patikimo šaltinio, kas ją platino ir kokie gali būti platintojo interesai bei ar ši informacija atrodo logiška bendrame informacijos kontekste. Vien šitų trijų klausimų uždavimas padeda išfiltruoti 80 proc. klaidinančių žinučių. Padidinto nerimo situacijos metu kritinis mąstymas mažėja ir melagingos naujienos priimamos lengviau. Prasčiausias laikas priimti didelius sprendimus yra esant emocijų antplūdžiui, tuo metu geriau ramiai pabūti, išgerti arbatos ir tik tada bandyti vertinti savo sprendimo racionalumą”, – pataria akademikas.
Kokie žmonės yra patikliausi?
Visi be išimties žmonės, anot psichologo, yra pažeidžiami ir gali patikėti melaginga informacija. Viską lemia tai, kokia yra žinutė ir kokiais kanalais ji mus pasiekia – visada bus žinučių tipas, kuris pramuš žmogaus kritinio mąstymo apsaugas. Kuo visuomenė bus labiau pasirengusi ir išsilavinusi, tuo efektyviau galės nuo jų apsisaugoti. Tačiau yra tendencija, kad vyresni žmonės kiek dažniau patiki melagingomis naujienomis.
„Jie turi gyvenimiškos patirties, kaip valstybė manipuliavo informacija ir ją nuslėpė – tai gali išprovokuoti netikrumą bei nepasitikėjimą ir dabar vykstančiais procesais. Taip pat vyresnio amžiaus žmonių informacinis raštingumas gali būti mažesnis, todėl jiems truputį sunkiau suvokti žinutės šaltinį ir jo patikimumą. Kita vertus, vyresnės kartos atstovai turi geresnį informacijos visumos suvokimą, nes jie per savo gyvenimą jau matė įvairių situacijų”, – sako A. Kairys.
Dėl psichologo įvardintos priežasties vyresniajai kartai ypatingai svarbu išmokti tinkamai naudotis internetu ir lavinti savo kritinį mąstymą, mokantis skaitmeninėje erdvėje atpažinti netikras naujienas. Šią galimybę suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva”. Kiekvienas savarankiškai savo skaitmeninio raštingumo žinias gali pagilinti internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Informacija galima naudotis visą parą, o pasirinkti mokytis galima iš daugiau kaip 50 temų.
Projekto „Prisijungusi Lietuva” organizatorių duomenimis, skaitmeninio raštingumo mokymuose bibliotekose jau dalyvavo daugiau kaip 49 tūkst. žmonių, kurių dauguma buvo vyresni nei 50-ies metų. Dėl koronaviruso mokymai bibliotekose nevyks iki kovo 27 d.
A. Kairys priduria, kad žmonių patiklumą melaginga informacija lemia du dalykai: kiek apskritai žmogus supranta medijas, socialinių tinklų ekosistemą ir bendrą informacinį lauką bei kiek turi žinių konkrečioje sferoje, pavyzdžiui, medicinoje. Papildydamas A. Kairio mintį, projekto „Prisijungusi Lietuva” ekspertas Algimantas Merkys pabrėžia, kad žmonėms nederėtų prisidėti prie nepatikimos informacijos platinimo. „Patarčiau visada kritiškai įvertinti žinutės turinį ir pagalvoti prieš persiunčiant ar skelbiant kitų asmenų paskelbtą informaciją, nes kartais net patys nežinodami galime prisidėti prie visuomenę bauginančių melagienų platinimo. Be to, ne tik pati informacija gali būti netikra, bet ir jos autorius. Pavyzdžiui, vien 2019 m. pirmąjį ketvirtį „Facebook” pašalino daugiau nei 2 milijardus netikrų paskyrų”, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Kovo 23–29 d. Lietuvoje ir visoje Europoje vyks Skaitmeninė savaitė. Jos tikslas – atkreipti gyventojų dėmesį į skaitmeninių įgūdžių svarbą tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime. Kiekvienais metais ši akcija paskatina apie 100 tūkst. europiečių atrasti technologijas ir jų naudą. Šių metų Skaitmeninės savaitės metu ypatingas dėmesys bus skiriamas kritinio mąstymo ugdymui ir bibliotekininkų kvalifikacijos bei medijų raštingumo tobulinimui.
Atsižvelgiant į esamą situaciją Lietuvoje, visos Skaitmeninės savaitės diskusijos bus transliuojamos internetu.
Pasitikrinkite savo kritinio mąstymo lygį išspręsdami testą: https://www.prisijungusi.lt/ar-mastote-kritiskai/
