Vėl švenčiame Kristaus Prisikėlimo iškilmę – šv. Velykas. Nors jas pasitinkant daug nežinios dėl nesiliaujančios pandemijos, gyvenimas vienaip ar kitaip tęsiasi. Tai mums primena besiskleidžiantis pavasaris, iš šiltesnių kraštų sugrįžtantys paukščiai. Taip pat ir žmonių noras nusimesti žieminius drabužius, įkvėpti pavasariško gaivumo, jaustis laisviau. Tokius lūkesčius dar labiau sustiprina ir Kristaus Prisikėlimo, jo pergalės prieš mirtį šventimas.
Tiek geresniais, tiek sunkesniais laikais žmonių gyvenimas nesustoja. Dievas, sukūręs žmogų ir apdovanojęs jį laisve, drauge kiekvieną iš mūsų kviečia visokiomis gyvenimo aplinkybėmis kurti ir skleisti gėrį, įkūnyti artimo meilę. Tuo vadovaujamės, nors kiekvienas iš patirties gerai žinome, jog ne visada būna pavasaris, ne visada esame laisvi nuo susidūrimų su blogiu, nuo kančios, ne visuomet išvengiame nuomonių skirtingumo ar ideologinių prieštaravimų.
Taip yra, nes Kūrėjas mums dovanojo pasaulį, kuriame, pasak Evangelijos, yra ir pelų, ir grūdų. Kuriame visada yra ir bus įtampa tarp gėrio ir blogio. Tik tokiomis aplinkybėmis žmogus gali pažinti, kas yra gera, o kas bloga. Tokiuose gyvenimo scenarijuose Viešpats mus ištiria ir kiekvienam sudaro galimybes tobulėti, nevaržydamas pasirinkimo laisvės.
Mus išbandydamas Dievas duoda ne tik laisvę ir erdvę gyventi pasaulyje, bet ir apdovanoja malonėmis, kuriomis vidujai stiprina, drąsina, padeda augti, kad su Kristumi prisikeltume ir pasiektume didingiausią tikslą – amžinąjį gyvenimą.
Velykų šventimas, ypač Didžiojo Velykų tridienio liturgija mums primena, jog Kristus, vykdydamas savo pasiuntinybę, iki prisikėlimo pereina per kančią ir mirtį Golgotoje. Ir mums gyvenime ne visada bus vien tik lengva ir malonu. Neišvengsime įtampų, prieštaravimų. Juk ir pats Jėzus pasaulyje yra prieštaravimo ženklas (plg. Lk 2, 34).
Visi sunkumai, išbandymai, prieštaravimai praeis. Baigsis įvairūs gyvenimo rūpesčiai, darbai ir vargai, pandemijos ir karai. Tačiau šiame gyvenime būtent tokiomis konkrečiomis aplinkybėmis esame išbandomi, stiprinami ir tobulinami. Per tai išmokstame augti Dievo ir artimo meile. Jei Viešpaties padedami tvirtai ir ištikimai laikysimės jo ir, kaip sakoma antrame Velykų dienos šv. Mišių skaitinyje, sieksime to, kas aukštybėse (plg. Kol 3, 1), galiausiai į savo gyvenimo lobyną surinksime vertingiausius dalykus.
Kad ir kokios būtų gyvenimo aplinkybės, drąsiai keliaukime pirmyn susitelkę į svarbiausią savo gyvenimo tikslą, kad, kaip sakoma Laiške žydams, „nepraplauktume tarsi laivas pro uostą“ (Žyd 2, 1). Nepaisant šiandienos išbandymų ir nežinios, Kristaus Prisikėlimo iškilmė visiems džiugiai teskelbia Jėzaus pergalę, kuri mums laiduoja visus lūkesčius pranokstantį pažadą – amžinąjį gyvenimą.
Loretos Skinkienės nuotrauka.
