Kalėdinis laikas turtingas daugeliu ypatingų tradicijų. Daugumoje pasaulio kraštų, laukiant šių švenčių, puošiama kalėdinė eglė, svarbiausios miestų erdvės, atskiri pastatai, namų aplinka.
Viena iš ypatingų Kalėdų laiką praturtinančių tradicijų – įvairios, tik šiam laikotarpiui būdingos giesmės. Jos kasmet Kalėdų laiku džiugina ir jauną, ir seną.
Mūsų krašte ir aplinkinėse šalyse jau nuo seno giliai įsišaknijusi tradicija artimiausiems žmonėms Šventų Kalėdų išvakarėse susirinkti Kūčių vakarienei, kurios metu dalijamasi pašventintu kalėdaičiu.
Dar daug kitų, Kalėdų tradicijų visame pasaulyje sutelkia, džiugiai ir viltingai nuteikia nesuskaičiuojamą daugybę žmonių, gyvai prabildamos apie Jėzaus – Išganytojo, žmonijos Gelbėtojo gimimą.
Vis dėlto pati svarbiausia šio liturginio laiko tradicija yra Kristaus gimimo šventimas Kalėdų nakties, ar dar kitaip vadinamose Bernelių, Piemenėlių, Mišiose. Šis liturginis susibūrimas kasmet visame pasaulyje į Dievo namus sukviečia milijonus žmonių džiugiai drauge švęsti Jėzaus gimimą. Šioje liturgijoje per visą žemę nuskamba angelo žodžiai: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą“ (Lk 2, 10).
Drąsinanti angelo žinia mums padeda suprasti, jog Šventosios Kalėdos yra nepaprasta šventė. Ji, kaip rašo evangelistas Jonas, skelbia apie tamsoje spindinčią šviesą, kurios negali užgožti jokia tamsa (plg. Jn 1,5). Ši šviesa mums yra gimęs Kūdikis.
Jėzaus gimimas skelbia apie beribę Dievo meilę ir įkūnija ją žemėje, kviečia mus būti jos dalininkais. Galėtume sakyti jog anuomet, prieš du tūkstantmečius, Betliejuje pasklido Dieviškos Meilės virusas, kurio sklaida visoje žemėje nesibaigia ir šiandien, nesibaigs ir iki laikų pabaigos.
Nuoširdžiausiai sveikindamas Jus visus su Šventomis Kalėdomis, linkiu, kad šiomis Kalėdų dienomis galėtume iš naujo atrasti, jog Jėzus yra į pasaulį ateinanti „tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9). Tegul ši Šviesa būna priimta į kiekvienus namus.
