Išplėtotu žemės ūkiu pasižyminčioje Suvalkijoje smulkus ir vidutinis verslas vangiaiiriasi į priekį. Nors verslo laisvės indeksas Marijampolėje per metus šiek tiek padidėjo, tačiau tiek Marijampolė, tiek ir kitos apskrities savivaldybės – Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos –pagal šį rodiklį ir toliau nepatenka net į geriausiai įvertintų savivaldybių 30-tuką.
Marijampolė pagal laisvę verslui šiemet palypėjo per 3 pozicijas ir užėmė 33 vietą iš 60 savivaldybių. Kazlų Rūda pakilo 1 pozicija iki 46 vietos, Kalvarija – 8 pozicijomis iki 49 vietos. Vilkaviškio rajonas smuktelėjo iš 39 į 51 vietą, Šakių rajonas liko toje pačioje 53 vietoje.
Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.
Verslumo lygiu išsiskiria tik Marijampolė
„Derlingomis žemėmis pasižyminčiame Suvalkijos regione tradiciškai dominuoja ne smulkus ir vidutinis
verslas, o žemės ūkis. Todėl verslumo lygis Marijampolės apskrities savivaldybėse, vertinant 1000 gyventojų tenkantį įmonių skaičių, lieka dvigubai žemesnis už Lietuvos vidurkį. Šiuo požiūriu kiek išsiskiria tik pati Marijampolė“, – sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.
Marijampolės savivaldybėje per praėjusius metus mažų ir vidutinių įmonių skaičius augo 6,9 proc. – kiek sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje (4,3 proc.). Tiesa, pagal verslo koncentraciją Marijampolė dar atsilieka nuo šalies vidurkio. 1000 marijampoliečių šiuo metu tenka 22 veikiančios įmonės – nors pagal šį rodiklį Marijampolė užima 15 vietą iš visų savivaldybių, bendras šalies vidurkis yra 29 įmonės 1000 gyventojų.
Tuo tarpu Kalvarija, Vilkaviškis bei Šakiai pagal įmonių koncentraciją rikiuojasi paskutiniame visos Lietuvos savivaldybių dešimtuke.
Verslas pasigenda savivaldybių indėlio
„Citadele“ tyrimo metu atliktos įmonių apklausos duomenimis, Marijampolės regione, palyginti su kitomis apskritimis, verslininkai itin skeptiškai vertina vietos savivaldybių indėlį sprendžiant verslui aktualius klausimus.
Vos 7 proc. apklaustų Marijampolės apskrities verslininkų sutinka, jog savivaldybių administracijos padeda spręsti įmonėms kylančias problemas, tuo tarpu 79 proc. taip nemano.
„Tyrimas atskleidė, kad aktyvesnio vietos valdžios bendradarbiavimo su verslu pasigenda daugelio Lietuvos regionų įmonių vadovai, o skeptiškiausiai savivaldybių indėlį padedant plėtoti verslą vertina Marijampolės ir Vilniaus apskričių verslininkai. Bendraudami su verslininkais pastebime, kad jiems labai aktuali parama rengiant investicinius verslo planus, ES fondų finansavimo paraiškas – įmonių vadovai sako retai sulaukiantys pagalbos šiais klausimais“, – sakė G. Kubiliūnienė.
Nerimą kelia emigracija ir kainų augimas
Pagal „Citadele“ banko sudarytą verslo laisvės indeksą pirmą vietą Lietuvoje, kaip ir pernai, vėl užėmė Neringa – šis indeksas čia sudaro 184% Lietuvos vidurkio. Antroje ir trečioje vietoje išsirikiavo Vilniaus ir Kauno miestai – atitinkamai 144% ir 122% šalies vidurkio.
Tuo tarpu Marijampolėje verslo laisvės indeksas siekia 88%, Kazlų Rūdoje – 71%, Kalvarijoje – 70%, Vilkaviškio r. – 68%, Šakių r. – 66% šalies vidurkio.
24 proc. apklaustų Marijampolės regiono verslininkų bendrą regione vyraujančią aplinką verslui įvertino teigiamai – tai beveik atitinka visos šalies vidurkį (26 proc.). Kita vertus, negatyvų vertinimą verslo aplinkos atžvilgiu pateikė net 35 proc. Marijampolės apskrities įmonių vadovų – bemaž dvigubai daugiau nei visoje Lietuvoje (19 proc.).
Vertindami galimas socialines grėsmes verslo plėtrai, Marijampolės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, įmonių vadovai išskyrė emigraciją – jos pavojaus labiausiai baiminasi 38 proc. regiono verslininkų. Iš ekonominių grėsmių daugiausia Marijampolės verslininkų išskyrė augančias prekių bei paslaugų kainas (41 proc.).
Kaip sumažinti verslo barjerus?
„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G. Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą.
Rasa PETRUŠKEVIČIŪTĖ
Korporatyvinės komunikacijos departamento direktorė
