Šeštadienis, 21 gruodžio, 2024
Daugiau
    PagrindinisNaujienosVėlinių žygis 2014

    Vėlinių žygis 2014

    Spalio 25 dieną, likus savaitei iki Vėlinių, Šunskų seniūnijoje buvo surengtas antrasis Vėlinių žygis. Nors spaudė šaltukas, tačiau ištikimų žygeivių šiai Suvalkijoje nepopuliariai, o ir Šunskų seniūnijoje tik pernai įkurtai tradicijai atsirado. Vėlinių žygis prasidėjo 10 valandą Šunskų miestelio kapinėse, kur aplankėme mokytojų tėvo Tomo Ferdinando Žilinsko, kraštotyrininko Kazimiero Merkevičiaus, Lietuvos savanorių ir kitų žymių žmonių kapus. Po to užsukome į Šunskų bažnyčios šventorių, kur palaidoti buvę parapijos klebonai: kun. Vincentas Ambraziejus, kun. Juozas Valiukevičius ir kun. Juozas Konstantinas Matulaitis. Vėliau žygį pėsčiomis tęsėme nuo Vekeriotiškės į Puskepurių kaimą, kuriame aplankėme dvejas kaimo kapines. Abejos to kaimo kapinės yra nenaudojamos, įkurtos ant Šešupės skardžių. Vėlesnio laikotarpio kapinės, kuriose paminklinis akmuo buvo pašventintas pernai metų žygyje, senųjų kaimo gyventojų atmintyje dar ir dabar gyvos. Kartais jas aplanko ne tik istorinę atmintį saugantys kraštiečiai, bet ir palaidotųjų artimieji… O štai dar senesnės šio kaimo kapinės, visiškai išsitrynusios iš istorijos. Gyvąją atmintį saugoja senbuvis Kęstutis Paškevičius. Jis, pasakojimus perėmęs iš tėvų, nepanūdo ieškoti pagalbos, kad būtų pažymėtos senosios Puskepurių kaimo kapinės, esančios privačioje jo žemėje. Šiais metais, perstatant Kidoliškių kaimo kryžių, buvo apžiūrėta, jog senasis kaimo kryžius dar geros būklės. Tada seniūno Rimanto Lekecko iniciatyva kryžius atnaujintas ir pastatytas senosiose Puskepurių kaimo kapinėse. Šio žygio metu prie kryžiaus pritvirtinta lentelė, kuri žymi, jog būtent toje vietoje buvo senosios kaimo kapinės. Taip pat pasirūpinta, jog šios kapinės būtų įtrauktos į Marijampolės savivaldybės neveikiančių kapinių sąrašą. Aplankę šiais kapines, pasukome atgal link Vekeriotiškės kaimo, kur žygeivių laukė karšta sriuba ir arbata, virta ant laužo. Pakeliui aplankėme Šunskų miško lankytiną gamtos objektą – uosį galiūną. Jam apglėbti rankomis prireikė keturių žygeivių. Dėkojame visiems Vėlinių žygio dalyviams, kurie ryžosi pėsčiomis nueiti daugiau nei 10 kilometrų. Tuose kilometruose radome istorijos pėdsakus, palietėme mūsų kultūros klodus, buvome fiziškai aktyvūs ir emociškai jautrūs.

    Eglė ALENSKAITĖ

    Kultūros renginių organizatorė

    Algirdo Alensko nuotraukos.

    1 KOMENTARAS

    1. kas čia per “žygiai”? Vėlinės – mirusiųjų atminimo diena, kur kiekvienas aplanko savo artimuosius. O čia pasivaikščiojimas po kapines, virta sriuba, arbata ant laužo – bandymas eilinį kartą išsišokt? Baltos mišrainės gamyba. Matyt dar iš dalyvių skaičiaus, kad nieko gero.

    PARAŠYKITE KOMENTARĄ

    Prašome parašykite savo komentarą
    Prašome parašykite savo vardą

    SAVAITĖS SKAITOMIAUSI

    spot_img

    SAVAITĖS CITATA

    Šventasis Raštas, Naujasis Testamentas, Jn 8, 1–11

    „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Laimos Grigaitytės nuotrauka.

    RENGINIAI

    spot_img
    spot_img
    spot_img