Vabalai, kiaušiniai su jau išsivysčiusiu gemalu, keptos jūrų kiaulytės ar dar gyvos krevetės – vieniems tai valgyti įprasta, o kitiems – egzotiška. Pasak žurnalisto, keliautojo ir projekto „Pažadas sveikatai“ lektoriaus Vytaro Radzevičiaus, receptai iš pasaulio virtuvių vaikams gali tapti žaidimu ir padėti į maisto racioną įnešti sveikesnių produktų.
„Nuvykus svetur, visuomet norisi įlįsti į kitos kultūros virtuvę ir gyvai pamatyti, kaip ten žmonės gamina, ką valgo suaugusieji ir vaikai. Labiausiai man įsiminė Peru valgytas žalios žuvies patiekalas su žaliųjų citrinų sultimis ir aštriais ingredientais, vadinamas Ceviche. Taip pat maistas Kinijoje ir Indijoje man labai skanus. Taip kas kartą parsivežu receptų, kuriuos su šeima ar draugais Lietuvoje pakeičiu į jau įprastus ir atsibodusius“, – sako V. Radzevičius ir priduria, kad tai padeda ne tik paįvairinti maisto racioną, bet ir tampa tam tikra atrakcija, suburianti visą šeimą prie bendro stalo.
Sportuoti kartu
Neretai tėvai, augindami vaikus susiduria su situacija, kad vaikai arba iš viso nevalgo, arba jų apetitą sužadina tik kvapo ir skonio stiprikliai.
„Turbūt visi, kas augina mažus vaikus žino, kad kvapo ir skonio stiprikliai gėrimuose ar nevisaverčiame greitajame maiste vaikus itin vilioja, todėl apie pridėtinį cukrų šeimose turėtų būti diskutuojama ir svarstoma garsiai. Tai turėtų būti ne kokių nors ministrų ar valdininkų darbas, o būtent tėvų“, – sako V. Radzevičius.
Jis sako, kad sveiką gyvenseną skatintų ir bendra tradicija sportuoti.
„Manau, kad Lietuvoje žmonių, besidominčių sveikesne mityba ir gyvenimo būdu netrūksta, bet dažniausiai tam koją pakiša geranoriškumo ir galimybių stoka, pavyzdžiui, užkimštos sporto salės. Vilniuje sporto salės ir futbolo aikštės užgrūstos nuo ryto iki vakaro ir tai tik paprastas įrodymas, kad vietų sportuoti trūksta. Ypač tokių, kurias lankyti galėtų visa šeima“, – pabrėžia „Pažadas sveikatai“ lektorius V. Radzevičius.
Daugiau vaisių ir žuvies patiekalų
Paklaustas, kokį vieną produktą, jeigu galėtų, keliautojas ir žurnalistas parvežtų į Lietuvą, tai būtų – daugiau vaisių, kurių šiandien ypač vaikų racione stinga.
„Nors Lietuva negali skųstis, kad čia yra mažai vaisių ar daržovių, tačiau jų valgo per mažai, o ypač mažamečiai. Lietuvos mitybos tradicijos atitinka mūsų atšiaurų klimatą, todėl ir valgome daugiau riebaus, kaloringesnio maisto. Iš kitos pusės, anksčiau žmonės buvo kur kas aktyvesni fiziškai, o šiandien daugiau sėdime, tad galbūt ir mityboje reiktų kažką keisti“, – susimąstyti ragina keliautojas.
Keliautojas pastebėjo, kad štai Japonijoje žmonės valgo kur kas daugiau žuvies, turinčios riebalų rūgščių, nes gyvena prie vandenyno. Statistika rodo, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis Japonijoje yra labai mažai.
Pasikeitusi mitybos piramidė
„Pastebėjau, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėvai ypač susidomėję ne tik elementariomis žiniomis apie sveikos mitybos principus, bet ir kaip juos taikyti kasdien. Per „Pažadas sveikatai“ paskaitą apie sveiką mitybą, kurią inicijavo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kartu su kitais lektoriais pasakojame, kaip aktyviai, bet saugiai leisti laisvalaikį, kokie yra sveikos gyvensenos principai, o į vaikų valgymo racioną įnešti receptai iš viso pasaulio padėtų jiems į maistą žiūrėti kaip į žaidimą. Man pačiam buvo įdomu sužinoti naujausią informaciją tiesiai iš profesionalų. Pavyzdžiui, apie patobulintą mitybos piramidę – anksčiau buvome įpratę matyti keturis horizontalius jos pjūvius, o šiandien jų liko trys“, – atkreipė dėmesį V. Radzevičius.
Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės. Nuo šiol, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos gyventojai daržovių bei vaisių vartoja per mažai, negauna pakankamai medžiagų, sveikos mitybos piramidė skatina jų valgyti daugiau.
Pasak Vaikų ligoninės, VUL Santaros klinikų filialo gydytojos dietologės Justės Parnarauskienės, nuo 2013 m. LR sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos gyventojų faktinių maitinimosi įpročių tyrimų rezultatus, pakoregavo mitybos piramidę – skatindama daugiau rinktis daržovių ir vaisių, jų turėtume suvalgyti bent 400 g per dieną. Dažnai vaikai vaisių valgo pakankamai, tačiau daržovės jiems nepatinka, todėl jų atsisako. Atlikti tyrimai rodo, kad tam, jog vaikas paragautų ir galėtų įtraukti į savo racioną naują produktą, jam reikia pasiūlyti jo bent 15 kartų, o kad patiekalas taptų mėgstamas ir valgomas dažniau – dar 10-15 kartų.
J. Parnarauskienės teigimu, taip pat norėtųsi atkreipti dėmesį ir į piramidės pirmajame aukšte šalia daržovių esančius grūdinius produktus – nors jie kaip ir anksčiau turėtų sudaryti mitybos pagrindą, tačiau renkantis reikia atkreipti dėmesį į jų kokybę. Dažniau (bent pusę kiekio per dieną) reikėtų rinktis gaminius iš viso grūdo miltų (duoną, batoną, kepinius, košes, makaronus), kad būtų užtikrinta visavertė mityba. Mat grūdų luobelėse, kurios pašalinamos apdirbimo metu, yra mineralinių medžiagų, B grupės vitaminų ir skaidulinių medžiagų, ilgiau po valgio išlieka sotumo jausmas, – tai mažina nevisaverčių užkandžių vartojimą.
„Galima pasidžiaugti, kad Lietuva į savo maisto piramidę viena iš pirmųjų Europoje įtraukė nuorodas apie reikiamą suvartoti vandens kiekį kasdien“, – sako gydytoja dietologė.
Projektas „Pažadas sveikatai“ vyks iki šių metų pabaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, taip pat Vaikų ligoninėje, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filiale, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“. Šioms ligoninėms yra skirtos ES investicijos, kurios pagerins vaikų ligų profilaktikos, ankstyvos ligų diagnostikos, gydymo bei sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Priemonę, skirtą tobulinti vaikų sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą, prižiūri CPVA. Projektas „Pažadas sveikatai“ finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
