Trumpa pažintis su Baltarusija: mūsų šalies istoriją menančios LDK pilys ir… žėrintis Minskas

Geriau pamatyti savo akimis, nei tikėti kitų pasakojimais, ypač turinčiais politinį atspalvį, – teigia nerašyta liaudies išmintis, kuri pasitvirtino visu šimtu procentų vos dvi dienas praleidus kaimyninėje Baltarusijoje. Pasitvirtino taip pat ir sena kaip pasaulis tiesa, jog nieko nėra tik juodo ar tik balto, o piešiamas pragaras – visai ne pragaras, kaip ir skambiomis frazėmis apibūdinamas rojus – iš tiesų joks rojus.

…Pažintinės dviejų dienų kelionės po Baltarusiją tikslas – aplankyti keletą LDK pilių ir Minską, šalies sostinę. Taigi – pirmyn!

Pirmoji diena (2016–06–22, trečiadienis)

Ankstyvas rytas, o mes jau autobuse, riedančiame tolyn, link šalies, į kurią patekti reikia vizų (ačiū rūpestingiems kelionės organizatoriams!). Pirmasis atradimas: Lietuva nesibaigia ties Šalčininkais! Baltarusijoje, kurioje gyvena 10 mln. žmonių (triskart daugiau nei Lietuvoje), lietuvybės apraiškų apstu. Bet apie tai – vėliau.

Pagaliau mes pasienyje. Lietuvos–Baltarusijos sienos paprastai neperkirsi – laukia daugybė formalumų ir… kelionės organizatorių patarimas išsikeisti pinigų suvenyrams (pataria keisti ne daugiau kaip 10–20 eurų, mat daug kur galima atsiskaityti ir banko kortele). Išsikeičiame ir iškart bent akimirkai pasijuntame milijonieriais: 1 euras – 22000 Baltarusijos rublių! (tiesa, nuo liepos 1 d. keturi nuliai nuo šio santykio „nusibraukė“ ). Pagaliau visos patikros baigtos, taigi galime judėti toliau.  

Vos pervažiavus Lietuvos–Baltarusijos sieną, pasitinka… linų laukai. Oi, tu, lineli, mūsų liaudies dainose apdainuotas, šiuolaikinio pasaulio dėsnių beveik išguitas iš Lietuvos, negi liksi nesugrąžinamas į tėvynės laukus, negi turėsime vaikus vežti į kaimynines šalis, kad jie pamatytų, kaip mėlynuoja linai? Kartėlis, jog kaimyninei šaliai apsimoka auginti linus, o mums – ne, vėliau sugrįš pamačius ir daugiau kaimyninės šalies kasdienybės dalykų, kurie pas mus –… lyg aidas tolimo griaustinio.

  …Linų laukus keičia rugių, kviečių… Aplink – jokio dirvonuojančio ar apleisto ploto. Priežastis labai paprasta: prasidėjus Tarybų Sąjungos žlugimui bei pertvarkos vajui, Baltarusija buvo išmintingesnė nei Lietuvą, mat neleido sugriauti buvusių kolūkių, išgrobstyti sukaupto turto keletui asmenų, tad šiandien čia egzistuoja ir kolūkiai, ir tarybiniai ūkiai, ir privatūs ūkininkai, kurie tenkinasi… vien daržovių auginimu bei produkcijos realizavimu turguose bei turgeliuose, puikiai suvokdami, jog augindami grūdines kultūras niekaip nepajėgtų konkuruoti su stipriais kolektyviniais ūkiais. Baltarusija neįsileido ir užsienio prekybos magnatų, o jų prekybos centrai – miestų pakraščiuose. Beje, šioje šalyje nedarbo lygis – vos vienas procentas. 

…Netoli Lietuvos–Baltarusijos sienos – Geranainių pilis. Istoriniai šaltiniai pasakoja, jog XVI a. Lietuvos didikas Stanislovas Goštautas būtent čia pastato pirmąją privačią LDK pilį. Mirus jo pirmajai žmonai, S. Goštautas, jau pagyvenęs vyras, veda antrąkart – jaunutę gražuolę Barborą Radvilaitę, kuri, kaip spėjama, tekėjo labiau už pilies nei už pilies savininko. Būtent Geranainių pilyje Barborą išvydo Žygimantas Augustas. Tolesnė šių dviejų žmonių istorija apsupta ir paslapčių, ir meilės, ir… mistikos.  

…Pakeliui į Gervėčius matosi ant Neries (Baltarusijoje ji vadinama Vilija) kranto statoma Astravo (lietuviški vietovių pavadinimai neturėtų stebinti: iki 1795 m. šios žemės priklausė Lietuvai. Ir dabar čia yra nemažai gyvenančių lietuvių, tačiau jų vis mažėja. Jei tarybiniais laikais lietuviai šiose apylinkėse sudarė 60 proc. gyventojų, tai dabar tik 40 proc. Apmaudu, bet šiame krašte vienintelė lietuviška mokykla yra Radžiūnuose, o štai Gervėčiuose lietuvių kalba dėstoma tik tris kartus per savaitę…) atominė elektrinė (šiurpi Černobylio patirtis, tikimasi, čia nepasikartos, nors tokio objekto tinkamumu šioje vietoje ne vienas drįstų labai abejoti: Astravo kraštas itin švarus: čia auga daug ąžuolų, upėse veisiasi upėtakiai…).

 …Pagaliau mes Gervėčiuose, lietuviškoje saloje Baltarusijoje, istoriniame „vienos gatvės“ kaime (iki šiol matome čia gatvinio kaimo fragmentų). Čia mus pasitinka įspūdinga neogotikinė 61m aukščio Gervėčių Šv. Trejybės bažnyčia – aukščiausia ir gražiausia katalikų bažnyčia Baltarusijoje, pastatyta 1903 m., kurios šventorius ir apskritai visa aplinka palieka be žado: taip skoningai visžalių augalų, gyvų gėlių kompozicijomis išpuoštos aplinkos išties paieškoti reikia. Pasirodo, parapijos klebonas Leonas Nesteckis, didžiulis grožio apologetas, pamaldas šioje bažnyčioje laikantis lietuvių, rusų ir baltarusių kalbomis, bažnyčios aplinką puoselėja pats, porą kartų per metus šioje erdvėje organizuojantis aukšto lygio rimtosios muzikos koncertus, už kuriuos gaunamos lėšos panaudojamos būtent parapijos bei jos priežiūros reikmėms, jo motina, gyvenanti kartu su sūnumi, bei dar du vyrai. To užtenka, kad Gervėčių bažnyčia džiugintų akį ir sielą visais metų laikais.  

…Kitas „rimtesnis“ kelionės stabtelėjimas – Krėva. XIVa. čia stovėjo gardinio tipo pilis, o šiandien ją mena lauko riedulių mūro likučiai ir pasakojimai apie čia įvykdytą sąmokslą prieš didįjį kunigaikštį Kęstutį. LDK kunigaikščio Gedimino statyta pilis, kurioje buvo nužudytas LDK kungaikštis Kęstutis, iš kurios LDK kunigaikštis Vytautas pabėgo persirengęs tarnaitės drabužiais, šiandien griūva ir nėra vilčių, jog ji bus atstatyta… Bet griuvėsiai tebealsuoja senąja dvasia, nors pati šiuolaikinė Krėva – pakankamai gūdus kaimas, kokių rasime kelionės metu ir daugiau, kur laikas, rodos, sustojęs bent dviem dešimtmečiais atgal: rodos, čia gyvenantys žmonės nenaudoja tokio prietaiso kaip žoliapjovė, nesirūpina gyvenamosios vietos estetika, mat orientuoti į praktinę pusę: iš gyvenomojo namo fronto matyti augančios bulvės, iš vieno šono burokai, iš kito – kopūstai, o tarp jų kartais  – viena, kita gėlė…

…Riedame link Minsko, šalies sostinės. Pakeliui – išpuoselėta mokyklų aplinka. Pasirodo, jog tai pačių moksleivių nuopelnas: jie labai daug dirba, kad jų gyvenamoji aplinka džiugintų sielą (ir ne tik!). Štai todėl Baltarusijoje prie mokyklų tebeegzistuoja ir daržai, kuriuose daržoves auginasi savo reikmėms patys mokiniai. Šalyje apskritai daug dėmesio skiriama moksleivių užimtui, štai, pavyzdžiui, iki 16 metų visi vaikai sporto būrelius gali lankyti nemokamai. Baltarusijoje yra dvi valstybinės kalbos: baltarusių ir rusų. Tiesa, pastebima tendencijai puoselėti gimtąją šalies kalbą – baltarusių.

…Mes jau Minske. Baltarusijos sostinė, turinti 2 mln gyventojų, pakeri nuo pat pirmo žvilgsnio. Tai itin tvarkingas, švarus, gražus šiuolaikiškas miestas, kerintis įspūdingais pastatais, skoninga aplinka, ramybe (čia tarsi jokio skubėjimo, didmiesčiams įprasto triukšmo, automobiliai važinėja itin tvarkingai).  Minsko istorija ir dabartis, žvalgantis kad ir po Nepriklausomybės aikštę, kurioje ir – Lenino paminklas, ir vyriausybės rūmai, ir universitetas, ir puošnus šiuolaikiškas fontanas, ir… požeminis miestas su daugybe parduotuvių po ta pačia Nepriklausomybės aikšte, ir bažnyčia (šalia jos – Nagasakio varpo kopija,  Nagasakio žmonių padovanota Baltarusijai po Černobylio tragedijos kaip vilties simbolis: kai ant Nagasakio buvo numestos atominės bombos, vienintelė toji katalikiška varpinė liko nepajudinta) su įspūdingu paminklu arkangelui Mykolui, ir grojantis Oginsko suolelis, ir daugybė šiuolaikinių miestą puošiančių skulptūrų, ir didingi modernūs pastatai (ypač dydžiu, architektūriniais sprendimais, gražia aplinka išsiskiria Minsko biblioteka), rodos, darniai čia sugyvena, viena kitą papildo.

Minskas žavi visur: ir vaikštinėjant Svisločės upės pakrante, ir praeinant pro Rotušę, užeinant į Šv. Mergelės Marijos katedrą, kurios altorių puošia paveikslas, dovanotas Romos popiežiaus. Rimčiai nuteikia motinų, netekusių sūnų Afganistano kare, iniciatyva sukurtas atminimo kampelis, vadinamoji „Ašarų sala“…

…Nakvojame jaukiame Minsko hipodromo viešbutyje.

Antroji diena (2016–06–23, ketvirtadienis)

Pusryčiai viešbučio valgykloje vėl nukelia į praeitį, nutolusią per kelis dešimtmečius: dvi dešrelės, košė prie jų, tarybinio batono riekės ir virintas vanduo arbatai iš metalinio emaliuoto arbatinuko.

Mes vėl kelyje. Paliekame Minską, vykstame link Nesvyžiaus.

Nesvyžius, buvusi įtakingų Lietuvos magnatų Radvilų rezidencija, tėvonija, kurią mena įspūdingas pilies ansamblis, pradėtas statyti 1583 m., vienas įdomiausių Baltarusijos architektūros paminklų, nuostabus parkas. Po restauravimo ir atkūrimo darbų, baigtų 2012 m., rūmai žėri prabanga, parodų salėse turtingos ekspozicijos, menančios tų laikų didikų Radvilų gyvenimą.

Nesvyžiaus kūrėju pelnytai laikomas Radvila Našlaitėlis (pravardę jam įtaisė Žygimantas Augustas, kai lankėsi pilyje ir išgirdo kūdikio verksmą pasakė: „Tu palinktas kaip našlaitėlis!“), žinomas ir kaip keliautojas, buvo piligrimas, parašęs knygą „Kelionė į Jaruzalę“.

Nesvyžiaus Kristaus Kūno bažnyčia – ir Radvilų šeimos laidojimo rūsys. Kriptoje 72 karstai su vienos įtakingiausių LDK šeimos narių palaikais.

…Toliau – Myro pilis, taip pat įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Už 50 km – Naugardukas. Ekskursija po vieną gražiausių Baltarusijos kampelių – poeto Adomo Mickevičiaus gimtinę. Čia – ir  Naugarduko pilies griuvėsiai, bažnytėlė, kurioje krikštytas A. Mickevičius, ir įspūdingas paminklas poetui, kuriuo „dalijasi“ trys šalys: Lietuva (rašė apie Lietuvą), Lenkija (rašė lenkų kalba) ir Baltarusija (iš čia jis kilęs).

…Lyda. Didžiojo kunigaikščio Gedimino statyta pilis, kuri mena ne tik kovas ir priešų apgultis, bet ir karališkąsias Jogailos vestuves su ketvirtąja žmona Sofija Alšėniške, atstatyta per 2 metus.

…Judame link Lietuvos. Pakeliui lietuviški baltarusių kaimų pavadinimai: Sakalai, Žirmūnai… Taigi artima mums ta Baltarusija ir… tolima.

Laima GRIGAITYTĖ

Autorės nuotraukos.

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1