Ar galima būti laimingam, paniekinus savo šaknis? Kokią laimę susikuriame išdavę savo gimtąjį kraštą? Kodėl skubame išeiti, o kai negalime grįžti, verkiame? Kodėl visas didelis pasaulis pasirodo nieko vertas, jei nerandame kelio į save, savo mažytę tėviškę? Tai tik dalis klausimų, kuriuos kelia Liudvinavo (Marijampolės sav.) teatro „Žalias sodas“ spektaklis „Tėviškės keliu pareisiu“.
Teatro vadovė ir režisierė Vita Jakimavičiūtė-Gvazdaitienė ėmėsi įgyvendinti išties rizikingo sumanymo – pastatė poezijos spektaklį šiais laikais, kai visuotinis materializmas, rodos, išstūmęs jautresnį žodį, tikresnį jausmą. Ir neprašovė! Šiemet pastatyto spektaklio artistams jau ne kartą sujaudinti žiūrovai nuoširdžiai plojo skirtingose Sūduvos krašto scenose.
…Scenoje – subtilių dekoracijų dėka sukurta senojo etnografinio Lietuvos kaimo idilė. Būtent toks kaimas paleidžia į pasaulį žmogų, kurį augina tėvų meilė, o šaknis suteikia tėviškės laukai, medžiai, paukščiai… Marcelijaus Martinaičio, Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Mačernio, Roberto Danio, Valdo Kukulo, Editos Pivorytės, Jono Meko, Elenos Mezginaitės, Birutės Lengvenienės ir kt. eilėmis atskleidžiama ir mitologinė, ir etnografinė, ir šiandieninė lietuvio būties samprata. Užaugęs vaikas – suaugęs vyras – palieka kaimą, tėviškę ir išeina į miestą – ieškoti laimės (situacija tipinė). Bet ne tik jos neranda, bet ir išbarsto save, be laiko pasensta, praranda bet kokį gyvenimo stimulą, tampa „ne žmogumi“… „Tėviškės keliu pareisiu“, – nuskamba kaip paskutinė viltis. Pareisiu – sulamdytas, save išbarstęs, netekęs dvasinių atramų, tačiau supratęs, jog tik taip vėl galiu tapti žmogumi…
Spektaklis žiūrovus pakerėjo jautrumu, tikrumu, scenine įtaiga, paskatino į daugelį dalykų pažiūrėti širdimi, susimąstyti apie savo ryšį su savimi, tėviške, tėvyne.
Liudvinavo teatro „Žalias sodas“ artistai – vietos gyventojai, nuo pačių mažiausių iki senjorų. Pagrindinį vaidmenį – Einančiojo – sukūrė Kęstutis Varnagiris, taip pat vaidino Algimantas Ančiukaitis (tėvas), Angelė Stankuvienė (motina), Rita Stankutė (marti), Stefanija Navickienė (Visur esanti), kaimiečius vaidino Zigmas Butkauskas, Alma Insodienė, Renata Kavaliauskienė, merginų „choras“ („Sąžinės balsas“) – Laura Žaliabarštytė, Vaida Lukšytė, Violeta Leicmonaitė, Kamilė Balčiūnaitė, Deimena Cikanaitė, Brigita Veselgaitė, vaikai – Andželika Jankantaitė, Akvilė Jankantaitė, Armandas Markosian, Estela Markosian, Beata Ulevičiūtė, Fausta Ulevičiūtė, Simonas Ulevičius.
Laimutės Kraukšlienės nuotraukose – spektaklio akimirkos Valavičių laisvalaikio salės scenoje.
