Tautvilas – Lietuvos kunigaikštis, Mindaugo brolėnas ir konkurentas, pirmasis Polocko kunigaikštis lietuvis, valdęs 1254–1264 m.
Tautvilo tėvas veikiausiai buvo Mindaugo vyresnysis brolis Dausprungas, o motina – žemaičių kunigaikščio Vykinto sesuo. Ankstyva Dausprungo mirtis pavertė Mindaugą šeimos ir visos valstybės galva. 1254 m. atnaujinus sąjungą su Haličo–Volynės kunigaikščiu, Danilu buvo sutvirtinta šio vedybomis su Tautvilo seserimi, o pačiam Tautvilui bei jo broliui Gedvydui buvo patikėta vadovauti Lietuvos kariuomenei.
1248 m. kartu su dėde Vykintu jie buvo pasiųsti į žygį prieš šiaurės rytų Rusią, kuri tuo metu buvo mongolų–totorių puldinėjama.
Tautvilas pirmiausia puolė Maskvos kunigaikštį Michailą: mūšis prie Protvos upės baigėsi lietuvių pergale ir Michailo žūtimi. Bet paskui Tautvilas susirėmė su Vladimiro valdovu Sviatoslavu, pasiskelbusiu didžiuoju kunigaikščiu. Tautvilas mūšyje ties Zubcovu pralaimėjo. Tautvilo veiksmais pasipiktino Mindaugas, nes Sviatoslavą jis laikė savo sąjungininku.
Išsigandę Mindaugo bausmės, Tautvilas, Gedvydas ir Vykintas pabėgo pas Haličo kunigaikštį Danilą. Tuo pasinaudojęs Danila subūrė stiprią sąjungą prieš Mindaugą. Į ją įėjo Mazovija, jotvingiai, pusė žemaičių ir vokiečių ordino Livonijos šaka. Tautvilas su Danilo kariuomene įsiveržė į Lietuvą ir ją perėjęs atvyko į Rygą, ir čia pasikrikštijo. Tačiau Mindaugas pergudravo Tautvilą. 1251 m. perviliojo kryžiuočius į savo pusę ir pats priėmė krikštą. Tautvilas su rėmėjais puolė Mindaugą (tikrą dėdę) Vorutos pilyje, šis puolimą atrėmė.
1254 m. Danilas susitaikė su Mindaugu, o Tautvilas grįžo į Lietuvą ir gavo Polocko kunigaikštystę, kur perėjo į stačiatikybę.
Po Mindaugo nužudymo 1263 m. rudenį valdžią paėmęs Treniota pakvietė Tautvilą grįžti ir pasidalinti dėdės palikimą, bet Tautvilas ėmė regzti pusbrolio nužudymo planą. Galop Tautvilas buvo išduotas savo bajoro Prokopijaus ir apie 1264 m. Treniotos įsakymu nužudytas.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Tautvilas.
Dailininkas Artūras Slapšys.
