JAV prezidentų rinkimuose galima surasti ir lietuvių išeivių iš Lietuvos pėdsakų. Kai 2008 m. prezidentu buvo išrinktas Barakas Obama, o viceprezidentu Džo Baidenas, jie grūmėsi su respublikonų kandidatais: senatoriumi Džonu Makeinu ir kandidate į viceprezidentus, Aliaskos gubernatore Sara Peillin. Po pralaimėtų 2008 m. rinkimų JAV žiniasklaidoje pasigirdo spėliojimų, kad 2012 m. prezidento rinkimuose respublikonų partija gal iškelti Saros Peillin kandidatūrą. ,,Žmonės, kurie mane pažįsta, žino, kad tikėjimas, šeima ir mylimoji Aliaska man svarbiausi gyvenime. Tarnauti žmonėms man didžiausia garbė,“ – yra sakiusi rinkimų kompanijos metu pretendentė į viceprezidentus.
2008 m. JAV prezidento rinkimų karštinė pasiekė ir Vilkaviškį. Įvairių spaudos leidinių žurnalistų buvau atakuojamas su prašymu surasti sąsajų su minėta politike. Tuomet žurnalistams kalbėjau: ,,Manęs tokios žinios visai nenustebintų, nes Vilkaviškis pasauliui davė daug garsių žmonių, pavyzdžiui, vien ko verti Isako Levitano ar Mošės Maimono, A. Aprilio, pasaulinio garso dailininkų, vardai. Jų darbai eksponuojami garsioje Maskvoje Tretjekovo galerijoje“. Mano tuo metu paieškos surasti jos protėvių pėdsakus rezultatų nedavė. Iš kažkur žurnalistai surado informaciją, būk jos seneliai gyvenę Būdviečiuose. Paieškos tęsiamos. Gal Ralph Salinger dėka pavyks atsakyti į šį painų klausimą?
Dainininkas Leonardas Kohenas tikrai iš Būdviečių
Interneto platybėse susiradę L. Koheno pavardę išgirsime žemu vyrišku balsu atliekamą jo sukurtą dainą ,,Aleliuja“. Jo dainos kupinos melancholijos ir vilties paliečia kiekvieno jo klausančio širdis ir jausmus. Kaip L. Kohenas susijęs su Vilkaviškiu? Ryšys tiesioginis, nes jo senelis Lyonas Kohenas gimė 1868 m. Būdviečiuose. Dar visai mažas su šeima išvyko į Kanadą. Ten gimė Leonardo tėtis Natanas Bernardas Kohenas ir Leonardas. Dainininko prosenelis Lazaras gimęs irgi netoli Būdviečių, Virbalyje. Leonardo tėvas tapo didžiausių Monrealyje aprangos įmonių vadovu, buvo išrinktas pirmuoju Kanados žydų kongreso prezidentu, įkūrė pirmąjį žydišką laikraštį ,,Canadian Jewish Times“. Jis ne veltui vadinamas Kanados žydų lyderiu.
Keliautoja Ada Alejūnaitė rašinių cikle ,,Vieškeliu dundant“ rašo, kad Leonardo daina ,,Hallelujah“ yra viena iš dažniausiai atliekamų Vakarų kultūroje. Holokausto tema jautriai paliečiama dainoje ,,Dance me to the end of love“. Gerbdama šį garsų menininką galbūt Suvalkija jam pastatys paminklą, ar bent įrašys aikštės grindyje jo vardą.
Cohenų giminės keliais
Ši pavardė pakankamai garsi ir žinoma. Yra ir daug jos vedinių, pavyzdžiui Kochanskis. Viešėdamas Izraelyje, pagaliau suradau mažo Vilkaviškio krašto kaimelio Būdviečiai vardą. Senoji marijampoliečių karta gerai žino V. Kapsuko, taip pat kilusio iš Būdviečių, pavardę.
Keliaujant išeivių iš Vilkaviškio keliais Izraelyje, labai knietėjo sutikti rabiną iš Būdviečių, paprašyti jo senelio prisiminimų. Tačiau mano palydovas Ralph Salinger sakė, kad tai beveik neįmanoma misija, nes šie rabinai – ortodoksai, su pasauliečiais bendrauti nelinkę. Todėl labai nustebome, kai rabinas Y. Cohenas mus pakvietė į svečius. Šis bene įspūdingiausias susitikimas įvyko Bnei Brako mieste. Į jį neveda turistiniai maršrutai, čia retai užsuka ir paprasti žydai. Tai uždaras rabinų miestas. Dar kelionės į Izraelį išvakarėse gavau šio miesto rabino Yisrael Coheno laišką su prašymu aplankyti Būdviečių (Bodovici) kaimą (Pajevonio sen.). ir nufotografuoti rodyklę į šį kaimą bei keletą senų namų. Iš rabino laiško sužinojau, kad jis surado savo prosenelio dienoraštį, aprašantį gyvenimą Būdviečių kaime. Kartu su bičiuliu marijampoliečiu Algiu Vaškevičiumi šią užduotį atlikome. ,,Ar gyveno žydai Būdviečiuose?“ – klausiau šio krašto žinovo Albino Kurtinaičio. ,,Karakrėslyje gyveno, o vieno jų duktė net buvo ištekėjusi už lietuvio“, – patvirtino Albinas.
Rabino Coheno duomenimis, žydai Būdviečiuose gyveno kelis šimtmečius. Jo protėviai į Palestiną emigravo pirmojoj XIX a. pusėje. Y. Coheno tėvas buvo labai aukštas Izraelio armijos pareigūnas, vyriausiasis Karo aviacijos rabinas.
Beveik slaptas susitikimas
Kelionė į rabino namus buvo labai įslaptinta. Mus vežusiam Efimui Pustapetskiui rabinas paskambindavo ir pasakydavo vietą, iki jis turi atvažiuoti ir laukti kito skambučio. Taip po keleto sustojimų buvo nurodyta gatvė ir namas. Čia laiptinėje mus pasitiko rabino vaikai, gal du dešimties metų paaugliai. Beje, vykdami klausėme, ar gali atvažiuoti mūsų moterys. Prieštaravimo nebuvo. Duris atvėrė jaunas vyras juoda barzda ir malonių bruožų jo žmona. Kai susėdome pokalbiui prie stalo, mūsų nuostabai už kelių žingsnių išsirikiavo devyni rabino vaikai. Besilaukianti dešimtojo vaikelio moteris išsitarė: ,,Mes dar jauni, turėsime didesnę šeimą“.
35-erių rabinas silpnai kalbėjo angliškai. Vertėjavo žmona. Sužinojome, kad jis rašo giminės istoriją, kurioje bus ir prisiminimai iš Būdviečių.
Įrašas antkapinėje plokštėje
Senųjų Vilkaviškio žydų kapinių pradžioje nuvirtęs antkapinis paminklas mena Būdviečių žydų laikus. Kartą, ieškodama giminaičių kapų, iš Kanados atvykusi šeima sustojo prie juodo ant žemės gulinčio nuskelto antkapio. Pradėję skaityti hebrajiškai, surado Cohen pavardę ir keistą vietovės pavadinimą, menantį kur gyveno čion palaidotas žmogus. Hebrajų kalboje nėra balsių, tad seną įrašą paskaitę paklausė, kur gali būti vietobė B-d-v-c, Bodovici (Būdviečiai). Tuomet įsitikinau, kad žydai tikrai gyvenę šiame kaimelyje. Ir galimai iš ten yra ir mano minėti – gubernatoriai Pajewosnkis, Peillin, dainininkas L. Kohenas.
Vilkaviškio žydų kapinėse gulinti antkapio plokštė byloja, kad čia palaidotas asmuo gyvenęs Būdviečiuose. Ralph Salinger iššifravo kad čia ilsisi ,,Mūsų miela motina Chia Bluman Cohen, dukra Moshes Mordechai Zvi. Mirė 1915 m. spalio 3 d.” Hebrajiškai Būdviečiai-Bodovici, be balsių B-d-v-c. Kai manęs paklausė ar žinau vietovę panašiu pavadinimu, supratau, jog radau žymių žydų kilmės paslaptį. Visų jų šaknys Būdviečiuose ir Vilkaviškyje.
Nuotraukoje – Leonardas Cohenas.
