Nuvilnijo, nubangavo Joninės per Lietuvą. Jau vien iš to ką matėme „feisbuko“ platybėse galima daryti išvadą, jog nepaisant prastų oro sąlygų, karo Ukrainoje bei su juo susijusio nerimo dėl rytojaus, taip pat prasidėjusio Europoje ir pasaulyje ekonomikos sąstingio, neišvengiamai paliesiančio mūsų šalį, Šv. Jono vardadienį šventėme trankiai, linksmai, net drįsčiau teigti prabangiai. Į atokesnius provincijos miestelius palinksminti romantiškai nusiteikusių paparčio žiedo ieškotojų trumpiausią metų naktį, atvyko populiarūs scenos meistrai, nuo jų neatsiliko bei savo išmone žiūrovą žavėjo vietos muzikantai ir šokėjai.
Taip pat gražiai šių metų Joninės švęstos Sūduvos sostinėje, Marijampolėje. Į puikiai sutvarkytą bei vis dar tvarkomą Pašešupio parką, nepaisydami dulksnojančio lietučio iki 14-15 laipsnių atvėsinusio orą, sugužėjo nemenka minia žmonių. Labai kūrybingų Marijampolės kultūros centro darbuotojų skoningai išpuošta šventės vietos aplinka apgaubė ypatinga aura kiekvieną – jauną ir pagyvenusį.
Saviveiklinio meno kolektyvai, folkloro ansamblis „Žibinyčia“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, etninės muzikos ansamblis „Žiogeliai“, apeiginio dainavimo grupė „Dijūta“, folkloro ansamblis „Žvirgždė“, vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Žaltytis“, liaudiškų šokių kolektyvas „Tryptukas“, senjorų liaudiškų šokių grupė „Sidabra“ demonstravo žiūrovams savo meninius gebėjimus. Scenoje taip pat matėme grupę „Unity“ iš Norvegijos, tautiškos muzikos kapeliją „Sutartas“, populiarųjį, vis naujų dainų sukuriantį Vytautą Šiškauską bei grupę „Tabasco“. O renginį vedė patyręs renginių vedėjas ir politikas – Ričardas Bagdanavičius. Žodžiu „rukas“ buvo uchhhh…
Bet, tačiau neapsieita be „šaukšto deguto“, kurio civilizuotoje visuomenėje šiaip jau būti neturėtų ir ne vien šventės metu, o visuomet. Nekalbėsiu apie Degučių gyventojų gyvenančių Pašešupio parko prieigose priekaištus dėl didelio triukšmo lygio, mat būta ir tokių nusiskundimų… Gyvename laikais, kai šventėse naudojama galinga įgarsinimo aparatūra, jos atlikėjai tikrai neatsisakys, tad su tuo patriukšmavimu iki vėlumos gal reiktų ir susitaikyti. Be to, tokios šventės Pašešupio parke rengiamos retai, vieną ar du kartus per metus.
Rimčiausia problema ta, jog daliai mūsų smarkia stinga elementarios kultūros, visai nepaisoma elgesio viešoje vietoje normų. Neaišku ar Pašešupio parko aplinka stebima vaizdo kameromis, bet sprendžiant iš kai kurių jaunuolių drąsios elgsenos, jie jaučiasi labai atsipalaidavę. Gal į tokį jų elgesį galėtų daugiau dėmesio kreipti neuniformuoti pareigūnai dirbantys tokiuose visuomenės susiėjimuose ir reikalui esant sudrausminti nenaudėlius.
Vienos inteligentiškos Degučių Kokolos gatvės gyventojos (pavardės pageidavusios neskelbti, beje, parašiusios ir kaimynų prašymu), atsiųstoje žinutėje teigiama: „ Tie Joninių šurmulio dalyviai visą aplinkinę teritoriją „pažymėjo“ ne tik šlapimu, bet ir išmatomis. Ryte vedžiojant šunis reikėjo saugotis jų paliktų „bombų“. Mes matėme, jog eilės prie tualeto šiemet buvo mažesnės, nes susirinko į šventę mažiau žmonių, bet jos vis tik buvo. Todėl toli gražu ne visi laukdavo tose eilėse. Pernai, kai minia buvo dar skaitlingesnė, pažįstamus žmones gamtos reikalų atlikti vedėmės į namus. Apie 22 valandą ir vėliau einant pro parko medžius „laistančius“ jaunuolius nebuvo kur akių dėti. Esame tikri, kad tokiuose renginiuose biotualetai būtini, nes vieno stacionaraus aiškiai mažoka“ – savo žinutėje rašo marijampolietė.
Atsiųstoje žinutėje Kokolos gatvės gyventojai, taip pat pasidžiaugė tuo, jog pagaliau sulaukė į parką vedančių laiptų remonto. Jie net keletą metų atrodė tragiškai, o ypač žiemą kėlė rimtą pavojų žmonių sveikatai.
Autoriaus ir Kokolos gatvės gyventojų nuotraukos.
