Seimui patvirtinus kitų metų valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetus, kitais metais įsigalios visuomenei svarbūs sprendimai, kuriuos pateikiame vienoje vietoje. Vaiko pinigų didinimas, papildomos lėšos socialinei paramai mokiniams, minimalios mėnesio algos ir bazinio dydžio kilstelėjimas bei pensijų indeksavimas papildys mokestinės naštos mažinimą dirbantiems pagal darbo sutartis ir dirbantiems savarankiškai.
Didėja vaiko pinigai
Nuo 2019 m. sausio 1 d. išmoka kiekvienam vaikui sieks po 50 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams prie vaiko pinigų bus mokama papildoma 20 eurų dydžio išmoka. Tai reiškia, kad gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui sieks po 70 eurų.
Neįgalumą turintiems vaikams universali išmoka sieks po 69,92 eurų, o gausios ar nepasiturinčios šeimos neįgaliam vaikui bus mokama 20 eurų papildoma išmoka. Vadinasi, neįgaliam vaikui iš gausios arba nepasiturinčios šeimos vaiko pinigai sudarys 89,92 eurai.
Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties.
Daugiau lėšų socialinei paramai mokiniams
Nemokamas maitinimas: kitais metais 25 proc. didinamos lėšos nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti. Tai reiškia, pusryčiams/pavakariams skirtiems produktams įsigyti vienam mokiniui per dieną numatoma 0,61-1,06 eurų, pietums – 1,33-1,9 eurų. Kreiptis dėl nemokamo maitinimo savo vaikams tėvai gali visus mokslo metus.
Vienkartinė parama mokinio reikmenims: kitais metais parama reikmenims didėja nuo 57 iki 76 eurų, kreiptis dėl jos tėvai gali kiekvienais metais nuo liepos iki spalio mėnesio.
Vienkartinę paramą mokinio reikmenims ir nemokamą maitinimą gali gauti mokiniai, kurių šeimose vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį neviršija 183 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų priklausomai nuo šeimos sudėties.
Ši parama gali būti skiriama ligos, nelaimingų atsitikimų atvejais ar tuomet, kai vaiką ar vaikus augina vieniša mama ar tėvas bei neįgaliems tėvams ir gausioms šeimoms, kurių pajamos neviršija 244 eurų vienam šeimos nariui. Išimties atvejais savivaldybės turės teisę skirti minėtą paramą ir mokiniams, kurių šeimos pajamos didesnės – 304 eurai vienam šeimos nariui.
Minimali alga – 555 eurų po mokesčių sujungimo
Minimalioji mėnesinė alga nuo kitų metų pradžios didinama iki 430 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 2,63 eurų. Įvertinus tai, kad nuo 2019 metų įsigalioja mokesčių reforma, dėl kurios sujungiamos darbdavio ir darbuotojo įmokos, minimalioji alga kitais metais „ant popieriaus“ sieks 555 eurus, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 eurus.
2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai skirta 13 mln. eurų.
Remiantis Darbo kodeksu, minimali mėnesio alga darbuotojui gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose.
Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Kitų metų biudžete šiam tikslui skirta 16 mln. eurų.
Bazinis dydis tarnautojams ir biudžetininkams – 173 eurai po mokesčių sujungimo
2019 metais šiek tiek paaugs pareiginės algos bazinis dydis, kuris naudojamas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams (tarp jų ir mokytojams, socialiniams darbuotojams), politikams, teisėjams.
Padidėjęs bazinis dydis pagal dabartinę mokesčių sistemą sieks 134,2 eurus, pagal būsimąją 173 eurus. Valstybės biudžete šio sprendimo įgyvendinimui skiriama 33,4 mln. eurų.
Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.
Didesnės pensijos
Nuo kitų metų senatvės pensijos ir visos kitos „Sodros“ mokamos pensijos yra indeksuojamos ir didės 7,63 proc. Tai taikoma senatvės, netekto darbingumo/invalidumo, našlaičių, bazinio dydžio našlių pensijoms, kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas, ištarnauto laiko ir maitintojo netekimo pensijoms.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. taip pat bus mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams. Mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.
Šalpos pensija pagyvenusiems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 132 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.
Smagu, kad vaiko pinigėlių suma didėja. Tik įdomu ar nėra užslėpta kurioje vietoje iš atlyginimo ta suma sumažės kaip buvo su PNPD. Be to, absoliučiai viskas brangs pakilus elektros ir dujų kainai. Žinoma, kas gyvena taupiai, nesisildo elektra turi naują instaliaciją, to brangimo labai nepajus, tačiau besišildantiems dujomis ar elektra, mokesčiai gerokai padidės. O turint galvoje, kad brangs ir visos prekės bei paslaugos, tad peršasi išvada, jog kiekvienas galėsime leisti sau dar mažiau.