Šunskai – gyvenvietė, apsupta miško ir gražios Šešupės. Čia senovėje buvo sengirės, gyveno meškos. Tai nėra viena iš seniausių Sūduvos gyvenviečių, bet manoma kad jau 1710 metais Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Šunskuose (tuomet vadinta Šumsku) buvo koplytėlė, namai netoli jos. Tik gaila, kad jie buvo tušti, nes dėl tuo metu siautusio maro žmonės neišgyveno. Be abejo čia pirmieji ūkininkai apsigyveno dar anksčiau, bet istoriškai fiksuojama tik 1710 metai. Jie sąlygiškai ir laikytini Šunskų pradžia. 1795 metais pastatoma pirmoji, o 1866 metais antroji mūrinė bažnyčia. Pradžioje vietovė vadinta Šumsku ko gero pagal vieno iš čia gyvenusių ūkininkų Šumsko pavardę. 1893 metais Marijampolės dekano vizitacijos rašte skaitome, kad bažnyčia yra pastatyta Šumsko kaime. Tačiau vyskupo Antano Baranausko laikais (XIX a. – XX a. sandūroje) rašoma jau apie bažnyčią Šumskuose. Vėliau vartydami kuklius Šunskų parapijos archyvo metrikus (didžioji jų dalis žuvo II pasaulinio karo ar pokario metu), randame vieną iš senesnių santuokų užsakų knygų „Šunskų parapijos Užsakų knyga 1901 – 1931.“ Joje iki 1921 metų vidurio parapija įvardinama Šumskai, o vėliau jau rašoma Šunskai. Atrodo, kad tai ir bus vietovardžio pasikeitimo laikas.
XX a. pirmoje pusėje Šunskų bažnyčia ir jai priklausantys kaimai vys. Antano Karoso patvarkymu tampa savarankiška parapija (iki tol buvo Vilkaviškio filija).
Šunskų kraštas yra gerai žinomas ir dėka iš jo kilusių žmonių. Tad įdomu žvilgtelti ir pasidomėti kas jie tokie. Tai žmonės, kurie savo tėviške turėtų laikyti ne tik Šunskų miestelį ar Šunskų kaimą, bet ir platesnes apylinkes, besijungiančia į Šunskų parapijos ar valsčiaus teritoriją. Pati Šunskų parapija nebuvo didelė nuo pat jos teritorijos suformavimo pradžios.
Iš Šunskų parapijos kaimų yra kilęs vyskupas Vincentas Borisevičius ir beveik 50 kunigų, keliata rašytojų ir dailininkų (Vincas Pietaris, Magdalena Birutė Stankūnienė, Vytautas Ciplijauskas ir kiti), 1863 metų vienas iš sukilimo vadų Simonas Katilius ir jo brolis Antanas (už dalyvavimą sukilime 7 metus išbuvęs |Sibire), arti dešimties pokario partizanų, būrys žymių pedagogų kaip Tomas Ferdinandas Žilinskas, Vincenta Matulaitytė – Lozoraitienė ir būrys kitų), ministrai (krašto apsaugos – pulkininkas leitenantas Juozas Papečkys).
Visus žinomus Lietuvoje ir pasaulyje šunskiečius aprašyti reikėtų atskiros knygos. O pati Šunskų istorija, nors ir yra tyrinėta, visgi prie jos dar galima daug darbuotis. Bet svarbiausia, kad miestelio herbe pavaizduotų trijų karališkų fazanų simbolis – dorybės Tikėjimas, Viltis ir Meilė būtų ir bendruomenės, ir kiekvieno žmogaus savastimi.
/Istorinę medžiagą pateikė kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis/
