Atsibuski tu, Lietuva, žiūrėk, kraujuos plūksta
Tavo sūnūs ir liuosybė mažinas jau, žūsta…
(užrašė M.Biržiška)
Rymo didingas ir gražus ąžuolas ir pasakoja apie senosios gadynės laikus, apie didžiausią 1831 m. sukilimo mūšį Sūduvoje. Ir ne bet kur, o Kvietiškio dvaro laukuose, dešiniajame Šešupės krante. Balandžio 22 d., mūšio dieną, paminėdami 190 metų jubiliejų, atėjome prie Sukilėlių ąžuolo, išdidžiai keliančio šakas į dangų, Kvietiškio parko alėjoje Marijampolės kolegijos teritorijoje. Išdidžiu būti ąžuolas turi teisę, ne tik dėl savo istorinės praeities, bet 2017 m. balandžio 10 d. jis yra paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu.
O tada, seniai seniai, čia žmonės krauju plūdo, kūnai Šešupe plaukė, daug jų buvo paimta į nelaisvę, nemažai ir žuvo. Sukilėliai buvo laidojami bažnyčios šventoriuje, senosiose miesto kapinėse (neišlikę, dabar jų erdvėje pastatytas J. Narušio paminklas pirmosioms Marijampolės kapinėms atminti) ir už dvaro ant dešiniojo Šešupės kranto (tiksli vieta nežinoma). Žuvusiems sukilėliams netoli dvaro pastato ir buvo pasodintas šis ąžuolas. Dar žmonės pasakoja, kad iš pradžių šioje vietoje buvo pastatytas kryžius, bet kelis kartus jį sunaikinus, pasodintas ąžuoliukas, kuris per šimtmečius išaugo, išbujojo ir žiemą – vasarą šlama apie karžygių kovą už mūsų ir jūsų laisvę! Tik norėk klausytis ąžuolo bylos!
O diena šiais metais pasitaikė! Vėjuota, šalta. Tikrai sukilėliška! Atėjome būrelis entuziastų. Daug ir nuoširdžiai istorikas, muziejininkas Tomas Kukauskas pasakojo apie sukilimą, o jis Lietuvoje prasidėjo būtent čia, Marijampolėje! Dar kiti Lietuvos regionai tik ruošėsi sukilimui, o įnirtingi mūšiai už Marijampolę jau vyko! Labai prasminga ir jaudina, kad sukilėliai rinkosi marijonų vienuolyne, dabartinėje Bazilikoje buvo aukojamos sukilimui skirtos Mišios. 2 kartus sukilėliai, vadovaujami pulkininko Antano Pušetos ir kapitono Karolio Šono užėmė Marijampolę, bet jėgos buvo nelygios, sukilimui buvo lemta pralaimėti. A. Pušeta sugebėjo pabėgti, o K. Šonas buvo paimtas į nelaisvę ir pakartas miesto aikštėje. Nors sukilimas pralaimėjo, bet jo reikšmė kovoje už laisvę neįkainuojama.
Daugiau apie sukilimą ir jo vadus, asmenybes, paaukojusias savo gyvybes už tautų išsivadavimą iš carinės Rusijos priespaudos, kviečiame skaityti mūsų miesto istorikų dr. Daliaus Viliūno, Tomo Kukausko, Benjamino Mašalaičio, Rimvydo Urbonavičiaus darbuose; plačiai ši tema pristatoma internetinėje spaudoje.
Sukilėlius pagerbėme apjuosdami ąžuolą tautine juostele, uždegdami žvakes, pacituodami 1831 m. sukilimui skirtų dainų ištraukas. Apsvarstėme ir naują idėją: reikia čia, prie ąžuolo, ir kita forma įamžinti didžiausio mūšio Suvalkijoje atminimą.
Pabaigti trumpą mūsų susitikimo pristatymą noriu tos pačios, pradžioje straipsnelio cituotos dainos apie marijampoliečių kovas eilutėmis:
O stovėjo daug maskolių mieste Starapolė,
Ką išbėgo kaip padūkę, ant mūs jie užpuolė.
Raiteliai ir bajorai visi jau pabėgo,
Ba Pušetui karšta ugnis labai nepamėgo.
Todėl drąsiai visi šokom, kad maskolių mušti,
O jei gerai pasiseks ir miestą atmušti.
(Biržiška, Mykolas. Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos. Vilnius: Lietuvių mokslo draugijos leidinys, 1920)
Vida Mickuvienė, Marijampolės kultūros klubo „Aistuva“ pirmininkė
Nuotraukos autorės.
