Šiandien Paežerių dvare atidaroma neįprasta paroda ,,Sugrįžę Paežerių dvaro lobiai“. 10.00 val. internetiniame puslapyje www.paezeriai.info parodą pristatys Paežerių dvaro prarastų turtų atradėjas istorikas, publicistas Antanas Žilinskas.
,,Mūsų savaitei“ pavyko pakalbinti suvalkiečiams iš straipsnių ir televizijos laidų gerai pažįstamą istoriką ir paprašyti jo pristatyti savo naujausius atradimus.
– Apie Jus JAV leidžiamas laikraštis ,,Draugas“ rašė, kad esat istorikas, kuris istorijos įvykių praeities miglose surandate neįtikėtinų faktų iš Suvalkijos praeities. Kaip atsitiko, kad pavyko surasti, atrodo, jau prarastų Paežerių dvaro lobių? Kiek žinau, nėra išlikusių ir Gauronskių giminės portretų ar nuotraukų.
– Taip jau atsitiko, kad pradėjus dirbti muziejuje susidomėjau dvaro istorija. Kituose dvaruose yra išlikę savininkų fotoalbumai, baldai, paveikslai. 1982 m. Paežerių dvare apsilankė Gauronskių–Sperskių palikuonis Marekas Sperskis iš Lapoto (Lenkija). Jis padovanojo lenkų istoriko Romano Aftanazy veikalą ,,Dzieje rezidenciji na dawnych kresach Rzespospolity“, Warszava, t. 3 , p. 137–139. Minėtuose puslapiuose suradau pirmąsias užuominas apie Paežerių ir Šūklių dvarus ir juose buvusius lobius. Kai dvarą aplankė Vanda Gawronska iš Italijos, perdavė Jano Gauronskio 1968 m. išleistus atsiminimus ,,Wzdluž mojej drogi. Sylwetki i wspomnienia.“ Tačiau kur dingo R. Aftanazy minimi Šūklių dvaro lobiai, liko paslaptimi.
– Kas buvo tas kabliukas, pradėjęs traukti paieškų siūlą?
– Neįtikėtinas atsitiktinumas. Prieš keletą metų vienos šventės Paežerių dvare metu vaidinau grafą Sigizmundą Gawronskį. Prie manęs priėjęs vilkaviškietis Vidmantas Staneika paklausė, ar aš turiu duomenų apie dvaro vežėją. Mano nuostabai jis iš palaidinės kišenės išsitraukė seną fotografiją, kurioje įamžintas jo senelis – dvaro vežėjas Juozas Mickevičius (žr. foto). Jo kapą galima surasti Žaliosios kapinėse. Išaiškėjo, kad jo senelis su Paežerių ir Šūklių ponais Gauronskiais per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Volynės sritį, Liubomirskių dvarus. Mat Šūklių dvaro savininko žmona kunigaikštytė Helena Liubomirska buvo kilusi iš vienos labai garsios Lenkijoje giminės šakos. Jos brolis Zdislavas Liubomirskis buvo vadinamas nekarūnuotu Lenkijos karaliumi, o atkūrus Lenkijoje valstybę 1916 m. tapo Varšuvos prezidentu.
– Ar teko būti Ukrainos Liubomirskių dvare?
– Taip. Su Lietuvos muziejininkų delegacija Vakarų Ukrainoje prieš dešimt metų apkeliavau daugelį garsių dvarų. Lvove, Liubomirskių rūmuose įrengtame muziejuje, išvydau tai, ko ieškojau. Per Pirmąjį pasaulinį karą Šūklių Gauronskiai čia pervežė garsiuosius Liudviko XV a. baldus, apie kuriuos savo veikale rašė R. Aftanazy.
– O ar kreipėtės į Lenkijos archyvus?
– Karantino laikas nuostabus, kadangi visi archyvai lankytojų nepriima, dirba nuotoliniu būdu. Man kilo idėja kreiptis informacijos į Lenkijos lietuvius istorikus. Marijampolėje per vietos literatų susirinkimą susipažinau su lietuviu iš Lenkijos Konstantinu Leončiku. Į mano prašymą jis atsiliepė ir pasiūlė kreiptis į Varšuvos senųjų aktų archyvą, kuriame yra gausus Helenos Liubomirskos Gauronskos brolio Zdislavo archyvas. Sėkmė pralenkė lūkesčius. Parašiau prašymą archyvo direktoriui dr. Hubertui Wajs. Netrukus atkeliavo per 300 skaitmeninių kopijų iš Liubomirskių–Gauronskių archyvo. Šiandien dvare pristatysime dvi garsių dokumentų kopijas. Tai dar XVI a. išduoto Kazimiero Jogailaičio pergamento kopija, su Paežerių ir Alvito dvarų planais išduota dvarų valdytojui kunigaikščiui Mykolui Glinskiui. Antrasis dokumentas – tai 1595 m. Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegija, išduota Jonui Višniavskiui.
– Bet ar bus atidaryta ir garsioji Šūklių dvaro ,,prarastų“ lobių kolekcija?
– Tai, ką lankytojai dabar išvys Paežerių dvare, neturi analogų Lietuvos muziejų istorijoje. Kai viešėjau Ukrainoje, Lvove man pavyko susitarti dėl iš mūsų dvarų patekusių reritetų paskolinimo Paežerių dvarui. Po ilgų derybų, savivaldybei apdraudus eksponatus ir suderinus muitinėje, į Paežerių dvarą atkeliavo ir jau puošia sienas dešimt išskirtinių paveikslų, kadais puošusių Šūklių dvaro menes. Paminėsiu keletą ypač įspūdingų flamandų ir lenkų dailininkų darbų. Tai dailininkų Davido Tenierskio, Jacobo Recidaelo, Casparo Netschero drobės, Josefo Brandto ,,Napoleono grįžimas iš Maskvos“, Juliuszo Kossako ,,Vestuvės Krokuvoje“, keli Juliano Falato darbai bei Jakubo Vujkos biblija.
Gaila, bet Ukrainoje dar liko 8000 senovinių knygų biblioteka, numizmatikos rinkiniai, manuskriptų, pergamentų, medalių kolekcija. Tikiuosi, šių lobių iliustracijos bus rodomos rengiamoje parodoje Paežerių dvaro bokšte.
– Įspūdinga! O ar pavyko ką nors surasti kituose archyvuose?
– Minint kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias metines, teko lankytis jo dvare Zalesjėje (Baltarusija). Ten susipažinau su mokslininke Tatjana Klesčionok, kuri specializuojasi archyvinės medžiagos rinkimu Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos archyvuose. Kaip žinia, M. K. Oginskio vyriausio sūnaus Tado Antano dukra Natalija Oginska buvo ištekėjusi už Paežerių dvaro valdytojo Zigizmundo Gauronskio. Mokslininkė iš Baltarusijos man persiuntė per 600 vienetų dokumentų, surastų jau mano minėtų šalių archyvuose. Pirmą kartą plačiau susipažinau su Tado Antano biografija. Labiausiai sudomino Tado Antano ir Natalijos portretų skaitmeninės kopijos.
– O ar teko ką nors surasti Lietuvos archyvuose?
– Ten aukso kasyklos, tik reikia laiko ir pinigų, nes už dokumentų kopijas tenka sumokėti iš savo santaupų. Malonu, kad čia patalkino ir Marijampolės archyvo direktorius, mano bičiulis Rimvydas Urbanavičius. Iš jo gavau dvarų registro knygą, atkeliavusią iš Nacionalinio Baltarusijos istorijos archyvo.
– Žinau, kad rašote savo gimtojo Rūdos kaimo (Gižų seniūnija) istoriją. Ką įdomaus atkapstėte rinkdamas medžiagą, berods, jau trečiai istorinių apybraižų knygai?
– Pats nustebau, kiek įdomių asmenybių susijusių su mano gimtuoju kaimu. Kretingos muziejuje suradau informaciją apie šio miesto burmistrą ir muziejaus steigėją Tomą Dambrauską, Lazdijuose Dzūkijos šviesuoliu minimas kunigas Juozas Galeckas, Jurbarke gerbiama poetė Albina Danisevičiūtė. Visi jie gimę Rūdos kaime.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo gavau daugybę atsiminimų, dokumentų apie Rūdos, Gižų politinius veikėjus, Lietuvos Komunistų partijos I suvažiavimo dalyvius Praną Lingį, Vladą Skrinską, Praną Botyrių. Tai irgi istorija.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje dirbanti muziejininkė iš Rūdos kaimo Erika Kisieliūtė ieško archyvinės medžiagos apie Giedraičių, Širvintų mūšio dalyvį iš Rūdos kaimo, Vyčio kryžiaus kavalierių Petrą Baukų. Dabar ieškau kaimo senbuvių ir užrašinėju jų atsiminimus.
– Kada lankytojai jau galės pažvelgti į sugrąžintus dvaro turtus?
– Karantino sąlygų laikantis, pirmųjų lankytojus tikimės sulaukti balandžio 1 d. 10.00 val. Esame įsteigę žingeidžiausio lankytojo prizus. Pirmiesiems penkiems lankytojams esame parengę siurprizą: įteiksime karaliaus Zigmanto Vazos 1595 m. pergamento kopiją.
Taigi gero lankymo!
P. S. Pranešimas apie parodą ,,Sugrįžę Paežerių dvaro lobiai“ – balandžio 1-osios pokštas!
Titulinėje nuotraukoje – Antanas Žilinskas.
