Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse, gegužės 6 d., Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pakvietė savivaldybėje dirbančius žiniasklaidos atstovus, žodžio tarnus į žurnalistų ir viešųjų ryšių specialistų susitikimą-išvyką. Pandemija ilgą laiką neleido tokių susitikimų organizuoti „gyvai“, o šiemet žodžio tarnų laukė išvyka į sparčiai Lietuvoje populiarėjančią Šunskų „silkių kasyklą“.
Kelionė po Šunskus prasidėjo prie įvažiavimo į miestelį, prie stilizuoto Šunskų ženklo, dabar jau visų vadinamo bačkute. Jis atsirado 2020 m., minint miestelio 310 metų jubiliejų. Čia jau laukė Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas, kuris tą popietę virto entuziastingu gidu, ekskursiją po miestelį gyvindamas nuotaikingais pasakojimais. Žodžio tarnai aplankė fazanyną, Kneipo taką, ragavo iškastos silkės, putpelių troškinio ir kitų vaišių bei turėjo galimybę pabendrauti ir smagiai praleisti laiką.
Šunskų miestelio infrastruktūra, lankomi objektai ir rekreacinės zonos pritaikytos ir pavieniams keliautojams, ir šeimoms bei mažoms ar didelėms lankytojų grupėms. Jau yra sukurtas maždaug trijų valandų turistinis maršrutas po Šunskus. „Maršruto nebūtų, jei nebūtų ko lankyti“, – sako Šunskų seniūnas R. Lekeckas, čia dirbantis nuo 2006 metų. O tie lankytini objektai tuomet buvo vos keli: Šunskų bažnytėlė, keli savanorių kapai Šunskų kapinėse ir mokytojų tėvu nominuojamo Ferdinando Žilinsko kapas, Šunskų miestelio skveras.
Kūrybingo, idėjų kupino seniūno dėka pavyko seniūnijoje suburti iniciatyvių žmonių grupę, ir viskas, lyg burtų lazdele mostelėjus, ėmė keistis taip, kad šiandien Šunskai – gausiai lankoma vieta, labai patraukli ir lėtajam turistui.
Lankytojus žavi 2018 m. Šunskų miestelio parke atidarytas Geradarių ir rėmėjų sakurų kalnelis. Ant kalnelio tuomet pasodintos 23 japoniškos sakuros, kasmet kalnelis pasipildo naujai sodinamos sakuromis, kurių apšviestais žiedais galima gėrėtis pavasarį.
Šunskuose puikuojasi ir Kneipo takas. Kneipo terapijos pojūčių takas atidarytas 2019 m. spalio 7 d. Ilgis – net 88 metrai. Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais tokiu refleksoterapiniu taku. Čia pat – ir vasaros pabaigoje plieskia jurginai, kurių kasmet pasodinama net 200 rūšių.
2009 metais gimė miestelio herbas, kuriame puikuojasi trys fazanai, simbolizuojantys tris dorybes: meilę, tikėjimą ir viltį. Po apsilankymo Boso elnyne ir ten pamačius kelias rūšis fazanų, kilo mintis ir Šunskuose kažką panašaus padaryti. 2016 m. pavyko gauti finansavimą, ir prasidėjo statybos, kurios tęsiasi iki šiol, nes vis vyksta plėtimosi procesas. Oficialus fazanyno atidarymas vyko 2018 m. spalio mėn., ir nuo to laiko ši vieta masinte masina lankytojus. Šunskų fazanynas – vienintelė vieta, kurioje galima susipažinti su šiais retais auginamais paukščiais, čia jų gyvena 18 rūšių. Be fazanų, čia galima pamatyti ir kitų paukščių: povinių balandžių, povų, didžiųjų apuokų.
Na, ir garsioji Šunskų „Silkių kasykla“. „Silkių kasykla“ kelią skynėsi jau sunkiau, nors šiuo metu tai tampa pagrindiniu lėtojo turizmo objektu Šunskuose. Iš pradžių vietos gyventojai nelabai norėjo kalbų apie „silkių kasyklą“, nes tai jiems asocijavosi su pašaipa apie šunskiečius. Bet pagaliau silkė šalia fazanų užėmė garbingą vietą. Kalbant apie silkių kasyklą, reikia žinoti legendą, nuo kurios viskas ir prasidėjo. Taigi kažkada Šunskuose, dviejų galų troboje, gyveno žydelis Feigė. Viename namo gale buvo žydelio „kromelis“, kitame – karčiama, kur vyrai rinkdavosi kortomis palošti. Ten žydelis prekiaudavo ir silke. Deja, dažnai būdavo, kad silkių vis neišparduoda. Taigi jis sugalvojo pagedusias silkę su bačkomis nuvežti į durpinyčias ir užkasti. O Šunskų vyrai, atvažiavę durpių kasti kurui, taip ir atkasė silkių bačkas. Nuo tada ir gimė posakis, kad Šunskuose silkę kasa. Taigi šunskiečiai, šita legenda vedini, ją kasa iki šiol – ir per miesto dienas, ir per derliaus šventę, ir per įvairius renginius. Jau yra paruošta ir degustacijos programėlė. Silkių kasyklą menanti bačka turi vieną stebuklingą kraniuką, iš kurio atvykus turistams pradeda bėgti silkių sūrymas, skoniu panašus į baltąjį vyną!
Minčių stilizuotą „Silkių kasyklą“ rengti buvo kažkur Šunskų miške, tačiau betvarkant fazanyno teritoriją buvo rasti du rūsiai, kuriuos nutarta panaudoti „Silkių kasyklai“. Šiuo metu su savivaldybės pagalba vyksta techninio projekto parengimas, lėšas statybai seniūnija tikisi gauti iš Marijampolės VVG, ir iki kokių 2024 pastatyti. O kol kas degustacijos vyksta pastatytom palapinėm. Ką gauna turistas? Pagal lėtojo turizmo koncepciją – tai, ką vietoj galima rasti. „Taigi, – sako seniūnas, – ką turim, tą kasam: naudojame silkes, bulves, kilkes, samanę – viskas iš vietinių. Pirmiausiai lankytojas gauna daug informacijos apie tai, kas vyksta, taip pat Šunskų žydelio Feigės patobulintą „folšmaką“, kuris pateiktiamas ant kastuvo ar šiūpėlės, po to ragauja silkės su karšta bulve ir svogūnu, pjaustytu „laiveliu“. Ragauja silkės vaiko – kilkiuko ir mokosi jį išdarinėti. O galiausiai svečiams bevalgant specialiai padeginama silkė, kuri panaudojama šaltai silkių sriubai, vadinamai šunskasriubei, pagaminti. Sriuba gaminama iš gero rūgpienio. Kadangi auginame ir putpeles, tai simboliškai degustaciją pabaigsime su „burniuke“ degtinės, perleistos per putpelių kiaušinio baltymą. Svečiams patiekiamas taip pat ir putpelių troškinys“.
Autorės nuotraukos.
