Socialiniai darbuotojai savo darbe nuolat susiduria su profesiniais pokyčiais, profesinės veiklos naujovėmis, siekdami išspręsti kliento ir jo aplinkos tarpusavio santykių problemas ir visa tai vyksta keičiantis socialinio darbo aplinkybėms. Ši profesija reikalauja išskirtinių gebėjimų, kadangi darbas vyksta nuolat besikeičiančioje kultūrinėje, socialinėje ir politinėje aplinkoje. Socialiai pažeidžiamų klientų grupių įvairovė visuomet reikalauja darbuotojo kūrybiškumo ir skatina gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Akivaizdu, kad socialinio darbo profesijos atstovai kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau COVID-19 pandemija sukėlė daugybę nenumatytų iššūkių, tai precedento neturintis atvejis visame pasaulyje.
Lietuvos socialiniai darbuotojai nebuvo išimtis kalbant apie profesionalus susidūriusius su COVID-19 pandemija, juos galima priskirti prie pagrindinių pagalbos teikėjų, kadangi pasak Kievišienės (2021) šios profesijos atstovai dirba su jautriausiomis ir pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis. Iki pandemijos vyravęs kontaktinis darbas privalėjo keisti savo pobūdį į nuotolinį, naują ir mažai žinomą. Ankščiau darbe vyravęs kontaktinis darbas rėmėsi tiesioginiu kliento emociniu ir fiziniu palaikymu, taigi pradžioje nuotolinis darbas sukėlė naujus iššūkius.
Civinskas, Dvorak ir Šumskas (2021) atlikto tyrimo metu buvo siekiama išanalizuoti darbuotojų darbo sąlygas bei jų poveikį tarnautojų elgsenai pirmojo karantino laikotarpiu, esant pirmąjai COVID-19 bangai.
Remiantis šio tyrimo rezultatais galima daryti išvadas, kad apsaugos priemonių trūkumas ir pirminis pasimetimas sukėlė paslaugų teikimo trikdžių. Taip pat didžioji dalis socialinių dienos ar socialinių paslaugų centrų buvo priversti nutraukti paslaugų teikimą arba teikti tik būtinąsias ir pereiti prie jų teikimo nuotoliniu būdu.
Tyrime informantai atskleidė, kad labiau padidėjo darbo krūvis socialinės globos paslaugas teikiantiems darbuotojams dėl atsiradusių ligos židinių ir kolegų izoliavimosi, tačiau sumažėjo socialinių dienos ar socialinių centrų paslaugų darbuotojų krūvis kadangi paslaugos buvo nutrauktos, teikiamos nuotoliniu būdu arba sumažinant kontaktinių darbo valandų skaičių iki minimumo. Taip pat darbuotojai privalėjo spėti sekti atsirandančius naujus darbo saugos ir paslaugų teikimo reikalavimus bei rekomendacijas.
LSDA 2020 m. balandžio mėnesį inicijavo tyrimą „Socialinių darbuotojų tyrimo dėl darbo COVID-19 karantino metu ataskaita“. Šį tyrimą atliko Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Socialinio darbo ir socialinio gerovės katedros mokslininkės dr. I. Adomaitytė-Subačienė ir dr. I. Gajdosikienė.
Apžvelgiant tyrimo rezultatus galima teigti, kad didesnė dalis respondentų dirbo nuotoliniu būdu didesniuose miestuose, o kontaktiniu mažesniuose. Galime daryti prielaidą, kad tokį pasiskirstymą galėjo įtakoti globos įstaigos, nes dauguma jų įsikūrę mažesniuose miestuose ar rajonuose, taip pat kaimiškose vietovėse iškyla poreikis ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų paslaugų užtikrinimui, lankymuisi namuose.
Apsaugos priemonių trūkumas. Kontaktinį darbą dirbančių darbuotojų didžioji dalis naudojo pagrindines apsaugos priemones: dezinfekcinį skystį, vienkartines pirštines, veido kaukes, o maždaug penktadalis naudojo respiratorius.
Darbo krūvio padidėjimas. Tyrime du trečdaliai informantų teigė, jog padidėjo darbo krūvis, atsirado naujų iššūkių, kurie kėlė nerimą ne tik vertinant esamą padėtį, tačiau ir žvelgiant į ateitį. Nuotolinį darbą dirbę socialiniai darbuotojai įvardino, kad didžiają savo darbo laiko dalį teikė dokumentacijos tvarkymui ir individualioms konsultacijoms.
Techninių priemonių naudojimo iššūkiai. Nuotoliniame paslaugų teikime išryškėjo techninių priemonių naudojimo, taikymo ir trūkumo darbinėje veikloje trikdžiai bei žinių trūkumas. Didesnė nuotolinio darbo informantų dalis bendravo telefoninių pokalbių pagalba, trečdalis naudojo elektroninį paštą arba trumpąsias sms žinutes ir tik penktadalis teigė naudoję internetinio ryšio programėles bendravimui su klientais. Įtaką tokiems rezultatams galėjo daryti tai, kad elektroninis paštas ir internetinio ryšio programėlės iki tol nebuvo plačiai naudojamos socialinio darbo praktikoje bendraujant su klientais, taigi galima teigti, kad ši patirtis buvo nauja ir klientams ir darbuotojams.
Nuotolinio darbo teikimo rekomendacijų trūkumas. Kontaktinį darbą perkeliant į nuotolinį tik 4,3proc. darbuotojų gavo įstaigos organizuotus mokymus, o 11,2 proc. teigė po mokymų toliau dalinosi patirtimi savo kolektyve. Tačiau beveik pusė informantų teigė, kad teko mokytis patiems savarankiškai. Tokie iššūkiai kėlė ir etines dilemas, nebuvo gairių kaip inicijuoti tokio pobūdžio darbą su klientu, kaip elgtis iškilus etiniams, technologiniams ar privatumo užtikrinimo sunkumams.
Adomaitytės-Subačienės ir Gajdosikienės (2020) tyrimo metu išsiaiškintos kylančios problemos, suteikė galimybę apibendrinus tyrimo išvadas 2020m. gegužės mėnesį bendradarbiaujant LR SADM ir LSDA išleistos rekomendacijas nuotoliniam darbui. Šios rekomendacijos išgrynino nuotolinių paslaugų rūšis, suteikė gaires kaip vykdyti nuotolinį darbą ir jam pasiruošti. Taip pat pateikiamos informacinių technologijų priemonių nuotoliniam darbui sąrašas.
Pablogėjusi klientų ir darbuotojų emocinė būsena. Pagrindinis iššūkis kėlęs daugiausia įtampos jiems buvo didelė nežinomybė. Tai buvo susiję su profesine praktika, asmeniniu, bendruomeniniu gyvenimu. Taip pat „keblumų darbuotojams kilo dėl psichologinės klientų adaptacijos, pykčio, agresijos protrūkio ir sumažėjusio teikiamų paslaugų skaičiaus ir veiksmingumo, komandinio darbo stokos, vadovybės negebėjimo valdyti krizinę situaciją įstaigoje.“ (Adomaitytė-Subačienė, Gajdosikienė, 2020).
Ribotas paslaugų teikimas ir prieinamumas. Trečdalis informantų teigė, kad teikiama mažiau socialinių paslaugų, ko pasekoje nukentėjo jų veiksmingumas. Dėl paslaugų prieinamumo ir teikimo kentėjo ir taip jau pažeidžiamose grupėse esantys asmenys.
Pagalbos poreikis darbuotojams. Paslaugų teikėjai įvardino, kad jiems patiems buvo reikalinga pagalba, šiuo atveju jie įvardino kaip vienus iš svarbiausių tai finansinę paramą bei jų emocinį palaikymą ir darbo vertinimą visuomenėje.
Taipogi kontaktinį darbą dirbę darbuotojai įvardino, kad trūko profesionalių konsultacijų siekiant užtikrinti saugų darbą su klientais ir išvengti ligos plitimo atvejų, be to išliko apsaugos priemonių bei komandinio darbo, supervizijų poreikis. Supervizija suteikia galimybę dalyvauti nuolatinio mokymosi procese, per asmeninę patirtį įtakotą darbinės veiklos. Šios profesijos atstovams pokyčių patyrimas tampa profesionalumo išbandymu, keičiantis socialinėms struktūroms ir vertybėms. Supervizijos trūkumas pasak Naujanienės, Eidukevičiūtės ir Ruškaus (2018) veda darbuotoją link išsekimo, mažina veiklos efektyvumą, didina perdegimo sindromui būdingų jausmų atsiradimą.
Organizacinės problemos. Atskleista, kad socialiniams darbuotojams trūko vadovybės įsiklausymo į darbuotojų pasiūlymus. Tai rodo, kad turi vystytis glaudesnis bendradarbiavimas tarp darbuotojų ir vadovų, nes bendras darbas veda link teigiamų rezultatų.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinio darbo profesijos lauke atsirado naujas paslaugų teikimo modelis – nuotolinis darbas, jis tapo pagalbine priemone siekiant mažinti viruso plitimą. To pasekoje sumažėjo kontaktinis paslaugų teikimas, bei jų veiksmingumas, tačiau informantai tvirtina, kad padidėjo darbo krūvis. Kontaktinis darbas buvo vykdomas laikantis saugumo reikalavimų, nuotolinis pasitelkiant informacines technologijas, telefonines ryšio priemones. Atsiskleidė techniniai informacinių priemonių naudojimo iššūkiai, išryškėjo klientų bei darbuotojų emocinės būsenos pablogėjimas. Taipogi atsiskleidė socialinio darbo organizavimo trūkumai, kuomet darbuotojams reikalingos konsultacijos kaip užtikrinti saugų paslaugų teikimą, bei išliko apsaugos priemonių, komandinio darbo ir supervizijų poreikis. Pandemija išryškino ne tik esamas problemas, bet ir iškelė naujas, kurias siekia spręsti LR SADM organizuodama socialinių paslaugų teikimą bei teikdama rekomendacijas tolimesniam darbui. COVID-19 pandemija skatino plėstis darbuotojų kūrybiškumui ir atrasti būdus kaip užtikrinti klientų socialinę lygybę bei mažinti socialinę atskirtį.
Elvina Vikšraitienė, socialinė darbuotoja darbui su šeimomis, Marijampolės socialinės pagalbos centras
