Kiekvienais metais Lietuvos rinką papildo tūkstančiai naujai įkurtų įmonių. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo įregistruota beveik 9 tūkst. naujų įmonių. Deja, dėl įvairių priežasčių vidutiniškai 5 tūkst. įmonių kasmet nutraukia savo veiklą. Pasak verslo valdymo sistemų bendrovės „Directo“ vadovės Indrės Liutkevičienės, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo savininkai ir vadovai nemažai pamokų jau išmoko, tačiau labai dažnai ir toliau daro vieną esminę klaidą – per mažai skiria dėmesio veiklos efektyvumui.
Verslo savininkasužsiima techniniais darbais, o ne vertės kūrimu
Nuosavo verslo pradžioje jo savininkai skaičiuoja viską, kas susiję su jų įmonės veikla, tik ne darbo valandas. Neretai brangų laiką pradedantieji verslininkai skiria ne savo verslo strategijos vystymui ir įsitvirtinimui rinkoje, bet įvairių operacinių ir techninių darbų priežiūrai, kontrolei, dažnai ir jų vykdymui, pvz., sąskaitų išrašymui, prekių inventorizavimui, komercinių pasiūlymų rengimui, klientų duomenų bazių sudarymui ir daugybei kitų techninio pobūdžio darbų.
„Poreikis prižiūrėti ir kontroliuoti savos įmonės procesus būdingas ne tik pradedantiems verslininkams, ir tai nėra blogai – geras verslininkas turi žinoti, kas vyksta jo įmonėje. Tačiau labiau patyrę žino, kaip tai atlikti greičiau ir efektyviau. Tam praverčia tinkamai pasirinkta verslo valdymo sistema, kuri visiems įmonėje vykstantiems procesams pritaiko reikalingus modulius, o šie vieningai veikia centralizuotoje platformoje – tuomet nebereikia klaidžioti po nesibaigiančius dokumentus kompiuterio ekrane ar pusę dienos praleisti susitikimuose su atskirų įmonės veiklos grandžių darbuotojais“, – pataria Indrė Liutkevičienė.
Neskiria pakankamai dėmesio verslo strategijai
Prieš beveik dvejus metus „Directo“ verslo valdymo sistemą pradėjusi naudoti gatvės stiliaus drabužiais ir laisvalaikio prekėmis prekiaujančio parduotuvių tinklo „Trip Shop“ įkūrėja ir vadovė Ingrida Virkšaitė prisipažįsta, kad yra iš tų vadovių, pro kurių akis niekas nepraslysta. „Aš visada žinau viską, kas vyksta mano parduotuvėse, ir labai ilgai ieškojau sistemos, kuri man šį darbą palengvintų. Bandžiau pati ją susikurti, tačiau verslui augant, darėsi vis sunkiau užtikrinti prekių judėjimą iš sandėlio į parduotuves ir galiausiai – tais pačiais kiekiais į pardavimų ataskaitas. Nesuskaičiuojamą galybę valandų teko praleisti sprendžiant klausimus, kodėl kai kurių prekių trūksta, o kitų lieka per daug. Tai labai vargino, nors jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad tikriausiai nuolatiniai skaičių neatitikimai yra mažmeninės prekybos verslo neišvengiamybė“, – patirtimi dalinasi verslininkė I. Virkšaitė.
„Trip Shop“ vadovė pripažįsta, kad tinkamos verslo valdymo sistemos paieškos užtruko keletą metų. „Mūsų atveju labai svarbu buvo rasti sprendimą, kuris padėtų sujungti prekių likučius elektroninėje ir fizinėse parduotuvėse. Tai atrodė kaip neįmanoma užduotis.Teko investuoti nemažai laiko ir finansų, išbandyti skirtingas verslo valdymo sistemas, kol galiausiai radome mūsų verslui tinkamą sprendimą. Su „Directo“ visuose procesuose atsirado daugiau tvarkos, atlaisvėjo mano darbotvarkė, todėl galiu skirti daugiau laiko strateginiams klausimams“, – priduria Ingrida Virkšaitė.
Nesiruošia augimui
Daugiau nei 2 tūkst. įmonių Baltijos šalyse verslo valdymo sistemą įdiegusios bendrovės „Directo“ vadovė įvardina ir kitą, verslininkų daromą klaidą – tai netinkamas pasiruošimas verslo plėtrai.
„Kol įmonė jauna, savininkams atrodo, kad visus veiklos procesus jie pajėgūs administruoti savarankiškai. Tačiau neįvertina, kad, laikui bėgant, centralizuoti visus duomenis ir prie naujos sistemos pripratinti didesnį darbuotojų kolektyvą augančioje įmonėje darosi vis sudėtingiau“, – patirtimi dalinasi I. Liutkevičienė.
Verta pridurti, kad savarankiškai administruojama įmonės informacija didina nepageidaujamų grėsmių riziką – darbuotojui pakeitus darbovietę, dalis informacijostaip pat gali iškeliauti ir likti neperduota, o kai kurie svarbūs verslo rodikliai apskritai gali būti neįvertinti, nes jų paprasčiausiai niekas nestebi ir neanalizuoja. „Juk kiekvieno, net ir mažo verslo vadovams reikia priimti sprendimus, pagrįstus aktualia informacija, realiais verslo rodikliais. Nemažiau svarbu yra suprasti šių rodiklių sąsajas ir pastangas nukreipti tiksliai ten, kur jų labiausiai reikia. Verslo valdymo sistemos visas analizes atlieka už verslininkus“, – sako verslo valdymo sistemų specialistė Indrė Liutkevičienė.
Nesiryžta skaidriai veiklai
Pasiteiravus, kodėl dauguma smulkių įmonių neskuba investuoti į veiklos procesų optimizavimą, „Trip Shop“ tinklo įkūrėja ir vadovė atsako atvirai – ne visi yra pasiryžę dirbti sąžiningai. „Dauguma smulkaus verslo savininkų ir vadovų yra pripratę daugelį metų dirbti su buhalteriais, kurie kažkokiu būdu visus skaičius sutvarko taip, kaip reikia. Neteigiu, kadtokių verslininkų yra dauguma, tačiau tokių tikrai yra. O juk darbas su verslo valdymo sistema reiškia ir bekompromisį įsipareigojimą veikti sąžiningai ir skaidriai“, – sako verslininkė Ingrida Virkšaitė.
taip, nes neoptimizuoja savo verslo, persidirba.. dažnai bando vienas žmogus visko daug padaryt, ką reikėtų dalintis su kitais ir gautųsi geresnis rezultatas..
Smulkiam verslui efektyviai dirbti trukdo ne vienas kliuvinys,kuriems įveikti yra visos reikiamos priemonės. Smulkiam verslui būtų tikslinga viską griežtai apskaičiuoti ir įvertinti, nes patirti nuostolį yra paprasčiau, nei uždirbti pelną. Pavyzdžiui didelės įmonės investuoja į įvairias valdymo sistemas ir technines naujienas. Smulkiam verslui to reikėtų pasimokyti iš stambiųjų įmonių ir tai prisitaikyti sau, atsižvelgiant į savo galimybes.