Pradėjus man lankytis SSD „Spartakas“ buriuotojų klube 1953–54 m. iš arti susipažinau su Kauno buriuotojais ir buriavimo pomėgiu. Pirmas buriavimo mokytojas buvo bendramokslis, netgi bendrasuolis Kauno IV-oje vakarinėje vidurinėje mokykloje Marijonas Tarasevičius. Pirmoji regata, kurioje patyriau azartą lenktyniauti burlaiviais, buvo „Nevėžio regata“ tais metais.
Klubo bazė buvo greta Nemuno žiemos uosto (kur dabar „Atena“), molu atitvertame uostelyje. Šioje pakrantėje klubas turėjo laikinos statybos kelias pašiūres ir vidutinio dydžio metalinę baržą. Vasarai iki rudens visas turimas klubo bei buriuotojų laivynas ir barža išsikraustydavo prie Nevėžio–Nemuno santakos, priešais Raudondvarį.
Atsiradus mūsų klubui Marijampolėje, prasidėjo bendravimas su visais Lietuvos buriuotojų klubais. Patarimais ir materialiai mums padėjo Kauno, Klaipėdos, Platelių bei Trakų klubų vadovai. Nuo 1973 m. stabiliai vykstame į visas jaunučiams bei jauniams rengiamas regatas. Su jaunimu augo buriavimo pomėgis ir tarp suaugusiųjų. Genadijus Draskinis jau sukurpė, aprengė, išbandė keturis ežerinius kreiseriukus, su kuriais bandėme vandenis Kauno mariose, Nemune, Kuršių mariose.
Penkioliktais mūsų klubo gyvenimo metais pradėjome galvoti apie didesnius laivus ir plaukiojimus jūroje. Šefuojanti įmonė, kurioje dirbo mūsų dauguma, pritarė ir finansavo jūrinių jachtų įsigijimą. 1986 m. Kauno mariose į vandenį nuleidome trejus metus mūsų remontuotą istorinę jūrinę jachtą „Vilnis“, o Klaipėdoje naują Sankt Peterburge pagamintą jachtą „Sūduva“.
Neblogai sekėsi įsisavinti šį inventorių. Pirmais eksploatavimo metais regatoje „Baltijos taurė“ viršijome „Sporto meistras“ normatyvus, o už gerą pasirodymą didžiausioje sąjungos regatoje mus pakvietė į DDR Warnemiundėje rengiamą „Ostseeregate“. Čia savo klasėje pasiekėm ketvirtą vietą, o kitais metais – tik devintą vieno tono jachtų grupėje.
Nepraleidome progos dalyvauti visose Klaipėdoje rengiamose, taip pat ir Kuršių marių regatose. Išskirtinė ir paminėtina 2008 m. Kuršių marių regata. Buvome pripažinti pasiekę pirmą vietą savo klasėje.
Pamenu, kai 1954 m. liepą kažkoks vyresnis buriuotojas mane, naujoką, pakvietė padėti ruošti laivo dugną, nes rytojaus dieną jie Nemunu išplauks į Kuršių marias. Tai buvo pirmieji bandymai legaliai pasiplaukioti Kuršių mariose, nes pokaryje pasienio zonose ir Kuršių mariose pasiplaukiojimai be specialių leidimų buvo tabu.
Ta išvyka „Apie Kuršių marias“ vėliau įvardinta kaip Pirmoji Kuršių marių (KM) regata. Su viena pertrauka ši KM regata buvo vykdoma kiekvienais metais. Iki 1990 m. KM regata vykdavo visame Kuršių marių plote ir dar su jūriniu etapu. Vėliau ir dabar kartais dėl įvairių pretekstų Rusijos pusėje lenktyniauti neleidžiama.
XXXXI KM regatai 2008 m. man pavyko surinkti stiprių vyrukų jachtos „Sūduva“ įgulą, tokių kap. R. Dovydaitis, Arūnas Jurevičius, Egidijus Fataras, Norimantas Stankevičius, Kipras Gataveckas, Saulius Gafsan, Mindaugas Vilkelis, Gintaras Zavistauskas, Edmundas Šitkauskas.
Įguloje patyrę navigatoriai ir pora drūtų naujokų. Arūnas – aukščiausios kvalifikacijos jūros laivų kapitonas, Egidijus prieškaryje pradėjęs buriuoti atsivežė aštrių peilių komplektą, iš kurių vieną teko panaudoti, kai netyčia lenktynių įkarštyje ant stakselšoto gervės buvo pagautas „smauglys“. Sulaukę momento kitam vendui šotą pjovėm, o Egidijus gavo pravardę „Knaifmen“. Mindaugas su Gintaru tempdami šotus laužė rankenas ir gerves. Ant denio, štormo juostų ir vienas kitą saugodami dirbo visi. Buriuotojai žino, kiek sunkiomis sąlygomis, beveik parą, reikėjo keisti, mažinti bures ir kitą įrangą tvarkyti.
Pūtė stiprūs vėjai, pirmą plaukimą iš jūros parėjome pirmi, antras plaukimas nuo Klaipėdos į Rusijos pusę savo aštuonių jachtų grupėje atėjome vieninteliai. Vachtos žurnale parašyta: „…nuplyšo genujos viršūnė, nutrūko tarpinio stakselio trosas, sumezgėme, nutrūko antrą kartą, nustojo laikyti stakselio falo gervė, sulūžo kairio stakselšoto gervė, nusisuko trys gervių rankenos, ketvirta prasisuko, penktą (paskutinę) rankeną stakselšotų tempimui uždrausta naudoti“. Trečią sunkiai matomą trasos ženklą Šarkuvos (dabar Lesnoje) mietelio šviesų fone apeiname sėkmingai. Bakštago ir fordevindo kursai, jachta eina iki dvylikos jūrmazgių greičiu. Plyšta sumažinto groto siūlė žemiau trečio refo. Švintant, po 21 valandos sudėtingo, sunkaus plaukimo, finišuojame prie Nidos. Pasirodo, buvome pirmi ir vieninteliai savo grupėje. Trečiame ir ketvirtame plaukimuose finišuoti pirmiems nepavyko, tačiau savoje grupėje mums pripažinta pirma vieta. Buvome apdovanoti diplomais, medaliais, fotoaparatu ir Nidos vėtrunge.
Po šešiolikos metų klubo „Marių burės“ sezono uždarymo regatos „Kraken“ dalyvio, jachtos „D.Edvard“ savininką Vilkelį Mindaugą apdovanojimo šventėje paklausiau: „Ar tik ne ta 2008 KM regata tave paskatino tapti buriuotoju ir savos jachtos savininkų?” „Ko gero, taip“, – atsakė.
