Žinodami, kad tik lenktynėse, žygiuose buriuotojai įgauna pasitikėjimo savimi, ugdo nuoseklų mąstymą, tobulina greitą orientaciją, kantrybę, atkaklumą, ištvermę ir kitas svarbias žmogaus savybes, nepraleidžiame progos vykti ir dalyvauti regatose bei išvykose.
Trečio buriavimo sezono pabaigoje (prieš rugsėjo 1-ją) Platelių jachtklubas tradiciškai rengia regatą. Mūsų kolektyvas, jau įsisavinęs vietinius ir artimesnius vandenis, ryžosi vasaros pabaigoje nustebinti žemaičius. Su Platelių klubo įkūrėju Stasiu Žukausku (klasiko A. Žukausko sūnumi) jau buvome pažįstami lenktynėse Nemunu iki Nidos. Provizorius S. Žukauskas buvęs prieškarinės studentų korporacijos „Jūra“ vadovas. Plateliuose jis su mokytoju Petru Sadausku 1951 m. pagamino pirmuosius laivelius ir įkūrė buriuotojų klubą.
Apie rūpesčius, komplektuojant komandą, transporto išsirūpinimą, inventoriaus pakrovimą nepasakosiu, kam tai teko daryti, žino rūpesčių gausą. Žemaičių priėmimas nuostabus, nakvynės palapinėje kaip kambarėlyje, puikus maitinimas kolūkio valgykloje, orai nuostabūs. Ten vykome kiekvienais metais, kol turėjome „parako“. Tikslas buvo nugalėti stipriausią Lietuvos „Emkistą“ S. Žukauską ir sudaryti galimybę mūsų „Optimistams“, „Kadetams“, „Finn“ pasigalynėti su kitų miestų konkurentais. Lenktynių be nutikimų nebūna. Pirmais ir dar keletą metų vaistininko aplenkti neįstengėme, nes mūsų „Emka“ yra senesnės konstrukcijos. „M“ laivai buvo kelių modifikacijų. Senais laikais aš plaukiojau „M“ („Soroka“). Antroji kauniečių suteikta „M“ buvo „Stryž“, o iš Kauno audinių 1989 m. gamykla mums nupirko „M“ („Lindai“), su tokiu plaukioja provizorius. Nepavyko iš karto jo įveikti. Lemdavo geriau įsisavintas vėjo srautų elgesys tarp salų. Kartą jau lipome Stasiui su „pusantrašimtiniu“ kolūkio kombainininku ant trapecijos, ant kulnų, kai ant mūsų trapecijos kabojęs Kęstutis Gurevičius neria į vandenį, nes nutrūko jį laikantis trosas.
Čia pat apsisukame, tik tada Kęstas išniro, tačiau mes vėl ne konkurento priekyje. Visi bėga, fotografo Romučio Rusteikos „ZIM- as“ veža jaunimą pietums į Platelių kolūkio valgyklą, o aš – į bokštą sušpleisuoti (supinti) nekokybiškai buvusį padarytą (ne mūsų) seną troso supynimą. Pamenu, manęs nenuskriaudė, pietums pateiktų skanių koldūnų trigubą porciją berniukai atnešė.
Popietiniame plaukime raginu Kęstą: ruošk trapeciją, o jis ryžtingai: NNEE! Tikrai jis tada buvo stipriai išsigandęs.
Toks skrajojimas pasikabinus ant troso (vadinama trapecija), kojomis atsirėmus į bortą, pakankamai malonus, su pertekliniu adrenalinu. Man Nemuno regatoje taip pat pasitaikė išsimaudyti. Pamenu, įtemptai einame greta su kauniečiais, aš kaip sunkiausias – ant trapecijos. Vėjo gūsio metu netikėtai išsirauna grot šotų blokelis (pagrindinės burės valdymo dvigubų skridinių sistemėlė) iš jau papuvusio kilsono (medžio juosta virš florų laivo dugne). Žemyn galva neriu į vandenį. Kol ropščiausi ant denio ir ieškom kuo pririšti tą dvigubą blokelį, mūsų konkurentai ištiesę kaklus džiūgauja atsidūrę priekyje. Už keliolikos minučių džiaugsmas apėmė mus – kauniečiai, nepastebėję seklumos, jau stovi.
Stasį Žukauską nugalėjo jaunimas. Nuo 1980 metų klubo suaugusieji įsijungėme į jūrinės jachtos „Žalgiris“ eksploatavimą. Įsijungėme rimtai, mums pavedė rūpintis viskuo, kas iš nerūdijančio metalo, ir sudėtingus rekonstrukcijų darbus. Platelių lankymas nenutrūko: vyresnių jaunuolių bei tėvų padedamas jaunimas sugebėdavo nuvažiuoti be manęs ir kaip ką laimėti. Daugmetinį Platelių čempioną S. Žukauską įveikė Arvydo Moliušio vairuojama „M“ įgula. Šotinis Alvydas Papeika ant trapecijos Alfredas Jasiulevičius. Tada mes jau turėjome „M“ („emka“ „Lindai“), tokią, kokia plaukiojo provizorius.
Plateliai turėjo stiprius „Finn“ vairininkus. Suomio Saarbi ištobulinti vienviečiai sportiški suaugusių burlaiviai, juos įveikti bandydavo Romas Urvakis, Jonas Bartuška, Vytautas Sedaitis, Jurgis Menkevičius. Pamenu, kai nuo ypatingų pastangų nulūžo naujausio mūsų „Finn“ stiebas, jį vairavo Romas Urvakis.
Mūsų „Kadet“, kurių turėjome tris įgulas, buvo pakankamai stiprūs. Gintautas Laurinavičius, Kęstas Gurevičius, Robertas Banzaitis, Eduardas Misiūnas, o Audrius Menkevičius su Eduardu Rusteika išaugo iki Lietuvos prizininkų.
Pamenu gražų buriuotojų priėmimą įrengtoje Platelių bendruomenės salėje (buvusioje dvaro ledaunėje). Tada buvo mada, kas įsirengs gražesnę pirtį ar pasilinksminimų salę. Meistrų pasidarbuota buvo pavyzdingai. Įspūdį padarė baltos medienos (tikriausia liepos) aukštais atlošais kėdės prie dar gražesnių stalų.
„Ledaunės“ atidarymo ir mūsų apdovanojimų metu kolūkio pirmininkas guodėsi, kad regata labai trukdanti javapjūtei, nes geriausias „sunkiasvoris“ kombainininkas savaitei mobilizuojamas į provizoriaus įgulą.
Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu mūsų buriavime jautėsi sumaištis. Su jūrinėmis jachtomis išplaukėme į anksčiau nepasiekiamas šalis. Skubėjome patys pasižiūrėti ir kitiems parodyti, daug metų mums aiškintą „supuvusį Vakarų pasaulį“. Platelius lankyti pratęsėme nuo 1996 m. Netgi Buriuotojų sąjunga porą pasitarimų suorganizavo Plateliuose. Lenktynių nugalėtojų laukdavo vertingi auksarankių pagaminti suvenyrai bei taurės.
Taip sūduviai ir žemaičiai kūrė Lietuvos jūrinės valstybės nuovoką, dabar pasakytų – įvaizdį. Senoliai seniai yra pasakę: Lietuva jūrinė valstybė bus tada, kai visuose jos vandenyse plaukios burlaiviai ir turėsime bent du jūrų uostus.
Asmeninio archyvo nuotraukos.
