"Didžiausia mano nelaimė – kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi.
Būti savim anaiptol nėra paprasta, tam reikalingas didis talentas. Dabar dažnai pamanau, kad genialumas tėra viso labo tobulas gebėjimas begal tvirtai, užsispyrus, ligi pat galo išlikti pačiu savimi".
JO jo, šito turi išmokti kiekvienas žmogus, kaip vaikščioti,ar valgyti ir pan.
Ir nevisada reikia klausyti ,ką moko kiti, imti iš kitų pavyzdį, kaip dabar pvz daro mūsų aukšti ponai, kopijuodami įvairiausias įmantrybes iš kitų tautų ,kitų kultūrų, kitas tradicijas nebūdingas mūsų tautai ,kultūrai. Tai dar kartą įrodo, kokias galvas turi “mūsų aukšti ponai”. Dabartinė jaunoji karta irgi auga be noro galvoti savo galva – jie ir nenori būti SAVIMI. Tautai augančiai ir gyvenančiai be savo galvų, niekada nelemta būti SAVIMI