Marijampolės savivaldybės administracijoje rugsėjo 15 d. vyko Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinio saugumo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ susitikimas, kurį prezidentūra organizavo kartu su Marijampolės savivaldybe. Susitikime su visų Marijampolės regiono savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais buvo aptarti vaikų globos ir įvaikinimo sistemos pertvarkos procesai Marijampolės regione, kartu – ir savivaldybių tarybų patvirtinti socialiniai paslaugų planai, siekta įvertinti, kokios savivaldybių organizuojamos socialinės paslaugos yra ir turėtų būti artimiausioje ateityje plėtojamos, kad mažiausi (iki 3 metų amžiaus) ir vyresni vaikai nebūtų siunčiami į kūdikių namus bei į vaikų globos įstaigas.
Susitikimą pradėjo laikinai Marijampolės savivaldybės mero pareigas einanti Irena Lunskienė. Ji pasveikino į susitikimą atvykusius kolegas – Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono merus ir visus susirinkusius, kurie atsakingi už minėtą pertvarką Marijampolės apskrities savivaldybėse ir visoje respublikoje.
Kaip teigė LR Prezidentės vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Lina Antanavičienė, susitikimu siekiama ne surengti lenktynes, kuri savivaldybė geresnė, bet „padėti išsigryninti, kas kur stringa, kur galime padėti”. Kaip pavyzdį ji pateikė vieno Ukmergės rajono vaiko dienos centro vadovės pagalbos šauksmą, po kurio „užsisuko labai geri dalykai”. Ji kvietė visus dalyvius klausti, abejoti, kritikuoti.
Projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Marijampolės regiono Pertvarkos procesų ekspertė Laimutė Bagdanavičienė pristatė išsamią informaciją apie situaciją visose penkiose Marijampolės regiono savivaldybėse. Jos žiniomis, regione beveik pusseptinto šimto šeimų įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, jose auga daugiau kaip 1400 vaikų. Didžiausi skaičiai – Vilkaviškio ir Šakių savivaldybėse. Ekspertės teigimu, svarbiausi to priežastis – nedarbas ir užimtumo stoka. Ypač kaimo vietovėse, kur trūksta pramonės, nepakankamai išvystytos socialinės paslaugos, todėl klesti alkoholio vartojimas ir emigracija. Vienam socialiniam darbuotojui tenka 10 šeimų. L. Bagdanavičienė tvirtino, kad jau „katastrofiškai” pradeda trūkti socialinių darbuotojų, nors čia pat, Marijampolėje, yra jų „kalvė” – Marijampolės kolegija. Baigę studijas jie išvyksta, nes per maži atlyginimai. Nevienodai įsisteigę savivaldybėse ir vaiko dienos centrų (VDC) – jei Kazlų Rūdoje – 8, tai Kalvarijoje – kol kas tik vienas. O tai išlieka kol kas labai svarbus institutas ir vaikams, ir tėvams. Kalvarijos savivaldybės atstovai teigė, kad nėra aktyvių nevyriausybinių organizacijų, kurios imtųsi šios veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė siūlė kreiptis į stiprias respublikines organizacijas, tokias kaip „Gelbėkit vaikus”, „SOS vaikai” ir kt. NVO vaikams konfederacijos vadovė Elena Urbonienė patarė į VDC veiklą įtraukti į pensiją išėjusius mokytojus, kurie turi sukaupę darbo su vaikais patirtį ir sutiktų „prisidurti prie pensijos”.
Palyginti 2016 ir 2017 m., vaikų skaičius globos įstaigose sumažėjo perpus. Vis daugiau vaikų randa globą šeimose. Socialinių globėjų regione dar neturima, o bendruomeninius globos namus kol kas turi tik Marijampolės savivaldybė. Nepaisant visų pastangų, šiais metais dar trylika mažamečių iš Marijampolės regiono pateko į valdiškas globos įstaigas, o tai yra dar gana prastas rodiklis.
Susitikime buvo pasiūlyta įvairių patarimų, kaip gerinti padėtį: kreiptis į verslo struktūras dėl VDC steigimo ir išlaikymo, norint skatinti įtėvius ir globėjus organizuoti kompetentingas komandas ir vykti į seniūnijas, kreiptis į respublikinę globėjų ir įtėvių asociaciją ir kt.
Viešųjų ryšių tarnyba
Aurelijos Baniulaitienės nuotrauka.
