Laikai, kuriais dabar gyvename, ir situacija, kurion patekome, tenka pripažinti, yra netikėta ir neįprasta.
Tačiau, žvelgiant į istoriją, ne to dar būta ir ne per tokius dalykus pereita.
Šiuos žodžius man įkūnija paveikslas, kuris
įstrigo atmintyje, kai lankiausi Berlyne, Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje, viename iš įsimintiniausių miesto simbolių, ir jo istorija.
Ši bažnyčia labai nukentėjo Berlyno bombardavimo metu ir išliko tik bažnyčios bokštas, kurį buvo galvojama nugriauti, tačiau po protestų jis išliko. Viršuje žiojėjanti aštriabriaunė skylė berlyniečiams primena ֦prakiurusį dantį. Vietoj griuvėsių buvo pastatyta nauja moderni Eigono Eiermono nupiešta bažnyčia. Ji yra kubo pavidalo iš stiklo plytų. Vakaro šviesoje ryškiai mėlyna spalva ir suteikia ramybės pojūtį.
Auksinė Kristaus figūra iškelta virš pagrindinio naujosios bažnyčios altoriaus.
Šioje memorialinėje Kaizerio Vilhelmo atminimo bažnyčioje ir kabo paveikslas ֦”Stalingrado Madona”.
Žiūrėdama į šį paveikslą ir skaitydama jo istoriją, negalėjau sulaikyti ašarų…
Šį nepaprastai jausmingą Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus paveikslą, kurį dabar žino visas pasaulis, 1942 m. beveik sugriauto Stalingrado bunkeryje KALĖDŲ proga kitoje rusiško žemėlapio pusėje nupiešė anglimi 36 metų vokiečių šešioliktojoje tankų divizijoje dirbęs gydytojas, evangelikų teologas, dailininkas mėgėjas KURTAS ROIBERIS.
Paveikslo šonuose užrašyti prasmingi žodžiai vokiečių kalba, kurie reiškia ֦ŠVIESA. GYVENIMAS. MEILĖ.
Šis paveikslas simbolizavo amžinąjį saugumą ir motiniškąją globą, kurio labiausiai trūko pragariškoje nevilties, skausmo ir mirties apsuptyje esantiems vokiečių kariams.
Vienu iš paskutinių lėktuvų reisų paveikslas “Stalingrado Madona” buvo nuskraidintas į fronto užnugarį ir pasiekė Vokietiją.
Pats KURTAS ROIBERIS 1944 m. mirė Rusijos karo belaisvių stovykloje.
Šiandien paveikslas kabo Berlyno memorialinėje KAIZERIO VILHELMO protestantų bažnyčioje.
Po šios viešnagės iš Berlyno aš pati dažnai
susimąstydavau apie tai, ko man trūksta ir kas mane padarytų laimingą? Bet pažvelgusi į savo širdį pamatau, kad viską jau turiu, kad švęsčiau gyvenimą ir džiaugčiausi kiekviena diena: mano darbas, mano knygos, mano laikas, mano artimi žmonės…
“Dažnai galvoju, kiek ir ko man priklauso, retai pagalvoju, kad viskas, ką turiu, ir yra dovana”. /Benas Lyris/
