Kur vyksta įstabiausi dalykai Žemėje? Ne, ne vandenynų gelmėse, ne ugnikalnių krateriuose ir net ne Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve. Įstabiausi dalykai vyksta politikų galvose. Tose galvose vyksta tokie dalykai, apie kuriuos kai kurie iš jūsų net nedrįstų pasvajoti nei savo erotinėse svajose, nei per išpažintį savo parapijos klebonui. Ten, juodosiose skylėse, siaučia potvyniai ir sausros vyksta, ten net gandrai vaikus veda. Jose telpa visa Visata ir dar truputį tuščios vietos lieka.
Virsmai, vykstantys politikų gyvenime, primena metamorfozes, vykstančias gamtoje, kai vikšras virsta gražuoliu margaspalviu drugiu, o buožgalvis – dailia riebia žalia varle. Taip lyriškai ir literatūriškai parašiau, bet galima trumpiau bei paprasčiau, paprastam žmogui suprantama kalba pasakyti: „Buvau niekuo, tapau valdžia!“. Tai tokia lengvesnė virsmo forma, o yra ir kita – sudėtingesnė, turinti net patologinių simptomų. Ji skamba taip: „Buvau niekuo, tapau Dievu!“
Daugeliui neišvengiamas ir atgalinis virsmas, taip vadinamas reversas: „Buvau viskuo, tapau niekuo!“ Čia toks liūdnesnis variantas, bent jau virsmo dalyviams ir jų personalui. Ne visiems įsijungia reversas, ne visi politikai baigia vienodai, būna ir linksmų pabaigų, tokių kaip: „Ir gyveno jis ilgai ir laimingai“.
Įspūdingiausios metamorfozės vyksta tikėjimo srityje. Tapęs politiku ir buvęs beveik tik statistiniu kataliku staiga virsta uoliu tikinčiuoju. Nežinau, kaip ten būna per pagrabus ar kitas giminės liūdnas ir linksmas progas, bet per Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ar kitas miestui bei valstybei skirtas pamaldas meldžiasi už tėvynę pirmosiose bažnyčios eilėse, kai kuris dar ir visą govadą savo personalo kartu atsiveda, anie dairosi, tikriausiai nejaukiai jaučiasi, matyt, irgi tik statistiniai katalikai, bet todėl jie ir yra tik aptarnaujantis personalas, kad nemoka gilaus tikėjimo suvaidinti, nepaleidžia jausmas, kad jeigu klebonas leistų, tai ir į bažnyčios prezidiumą atsisėstų, atsisuktų veidu į rinkėjus, užsidėtų aureolę ir atverstų jus visus į tikrąjį tikėjimą. Būtų tikra šventė jūsų širdyse! Politiko kadencijos turi ir tragiškąją savo pusę – anksčiau ar vėliau jos baigiasi, baigiasi ir politikų religingumas, poreikis melstis už tėvynę, o į bažnyčią jie ir vėl užsuka tik per pagrabus ar kitas giminės progas. Bet kas žino?
Poreikis kultūrai irgi išauga geometrinės progresijos greičiu. Pažįstu daug kultūrą mylinčių ir puoselėjančių žmonių, bet jie niekaip neprilygsta politikams ir jų meilei kultūrai. Buvo toks vienas tarybos narys, kuris buvo viskuo, o dabar tapo niekuo. Tai štai, jis ščyrai lankė visus renginius – nuo kaimo armonikierių iki operos solistų pasirodymų. Toks dailus, su barzdele, visada išlygintu kostiumu, na, būdavo į ką pažiūrėt. Dailus vyras tas Rolandas, sakydavo moterys. Meiliai, kaip kunigėlis, galėdavo pašnekėt, kokią ponią pakalbint, bet staiga! Staiga išmušė tragiška valanda – baigėsi kažkelinta jo kadencija, baigėsi ir meilė kultūrai, nebeįdomios jam pasidarė nei armonikos, nei operos solistai. Ir religija šiam išrinktajam nebuvo svetima, ne pirmose eilėse, bet visada būdavo susikaupęs maldai už tėvynę. Baigėsi kadencijos, baigėsi ir meilė bažnyčiai. O toks panašus į kunigėlį! Sugrįžk, mes tavęs pasiilgome!
Visos metamorfozės nevyksta be pagrindo, nes ir šiaip šiam pasaulyje niekas nevyksta be priežasties, todėl akivaizdu, jog politikui labai svarbūs jo reitingai, nes politikas be reitingų – kaip prostitutė be savo klientų. Pacituosiu vieną tarybos narį: „…ilgą laiką nemokamai konsultavau žmones jo biure, tačiau, kai pamačiau, kad šiam Seimo nariui iš tikrųjų rūpi tik jo reitingai, o ne žmonių problemos, mūsų bendravimas pasibaigė.“ Ir iš tikrųjų – įdomūs dalykai Seimo nario galvoje dedasi. Kvietė ponas į Kalėdų eglės įžiebimo dieną vykusią gerumo akciją „Maltiečių sriubą“ atvykti 15–17 val., nors pati akcija vyko nuo 12 val. Teisingas mąstymas! Kam jūs jam toje sriuboje nuo 12 val., jeigu jo paties tuo metu nebus ir nebus kaip reitingus kelti? Jeigu nesupratote, tai čia tas pats ponas, kuris su visu savo aptarnaujančiu personalu, jeigu klebonas leistų, tai turbūt ir į bažnyčios prezidiumą atsisėstų ir net mišias laikytų! Kviečia derliaus šventėje vedėjas aplinkos ministerį ant scenos pakalbėti, iš paskos ir neprašytas seimūnas reitingų kelti skuba. Stovi ministeris scenos gilumoj pasimetęs, o anas kaip frontmenas kalbą neprašytas rėžia, reitingus sau kelia. Rašo ponas „Facebook‘e“ apie Sausio 13-ąją, o iliustracinėje nuotraukoje pats didžiausio dydžio savo paties portretą įsikalęs, suprask: Sausio 13-oji – tai jis. Tiesiog reitingų didmeistris ir ne kitaip!
Būna, ima metamorfozė ir nukrypsta nuo standarto: buožgalvis virsta varle, viskas kaip ir būtų gerai, bet, pasirodo, ta varlė neturi balso „ant savo balos“, dar kitaip vadinamos įtakos. Tai štai, tupi tada tokia varlė baloje, kraipo dideles akis ir burbulus leidžia. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – nė viena varlė baloj neprapuola, kad ir be balso, bet jeigu lojali, tai reiškia – ir soti, ir laiminga.
