Julijona Tveriškė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė 1350–1392 m., Algirdo antroji žmona, po vyro mirties išprovokavusi vidaus karą Lietuvoje.
Julijona buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Haličo kunigaikštytės Anastasijos duktė. Po tėvo žūties 1339 m. Tverėje tarp Julijonos brolių ir dėdės prasidėjo vidaus karas, ir motina ją kartu sus seserimi išvežė į Maskvą. Čia Julijonos sesuo Marija 1347 m. sužavėjo didįjį kunigaikštį Semioną – jis net išsiskyrė su žmona, kad galėtų ją vesti. Tapusi Semiono svaine Julijona sudomino Algirdą, kuris dėl įvairių 1348–1349 m. nesėkmių siekė sumažinti trintį su Maskva. Taigi Algirdas padarė nuolaidų ir paprašė Julijonos rankos, nes manė, kad ateityje galės daryti įtaką Tverei. Kadangi Algirdas buvo pagonis, buvo gautas atskiras Maskvos metropolito leidimas, ir santuoka įvyko 1350 m. pradžioje. Ji pasirodė kaip reta vaisinga: pirmąją dukterį Keną Julijona pagimdė vėliausiai, paskui sekė Jogaila, Skirgaila ir kiti – iš viso Julijona susilaukė aštuonių sūnų ir aštuonerių dukterų. Nė vienas vaikas nebuvo pakrikštytas kūdikystėje. Ji siekė, kad Algirdas savo įpėdiniu pasirinktų jos pirmagimį sūnų Jogailą. Tai galėjo ją suartinti su Kęstučio žmona Birute, kuri turėjo panašių rūpesčių dėl Vytauto. Vytautas ir Jogaila buvo ruošiami valdyti Lietuvą kartu. Tačiau kai 1377 m. Algirdas mirė, o jo vyresniųjų sūnų maištas buvo numalšintas, Julijona susimąstė apie Skirgailą. Tai jausdami kryžiuočiai ėmė nuteikinėti ją prieš Kęstutį, tikino, kad šis pats gviešiasi sosto. 1381 m. Kęstutis nuvertė Jogailą, nors dėl to buvo kalta Skirgailos sąjunga su Livonijos magistru, ir Julijona užsiplieskė kerštu. 1382 m. vasarą sutelkusi sūnus ji grąžino Jogailą į sostą. Derėtis atvykęs Kęstutis su Vytautu buvo suimti. Po kelių dienų Kęstutis buvo pasmaugtas Krėvoje, Julijona vienintelė galėjo duoti įsakymą jį nužudyti. Netrukus žuvo ir Birutė, bet Vytautas iš nelaisvės pabėgo. 1382 m. spalio 31 d. Jogaila su motinos žinia bei pritarimu sudarė su kryžiuočiais taiką, bet netrukus karas atsinaujino, bei kryžiuočiai perėmė Vytautą. Julijona susitarė su Maskvos kunigaikščiu Dmitrijumi dėl Jogailos vedybų su jo dukterimi ir stačiatikiško Lietuvos krikšto, bet tuo metu Jogailai atsirado proga vesti Lenkijos karalienę Jadvygą, ir jis nusprendė taikytis su Vytautu. Julijona buvo ištremta į Vitebską, bet nenurimo. Apie 1386 m. ji įtikino Jogailą duoti Vytautui Lucką, kad Skirgaila galėtų pasilikti Trakus. 1389 m. ji sulaukė naujo karo, tačiau matė ir galutinį Jogailos ir Vytauto susitaikymą 1392 m. rugpjūtį. Julijona mirė 1392 m. rudenį, tradiciškai davusi vienuolystės įžadus. Palaidota Kijevo Pečorų lauros Dievo Motinos Užmigimo cerkvėje.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Julijona Tveriškė.
Dalininkas – Artūras Slapšys.
