Birutė – Trakų kunigaikštienė 1348–1382 m., Lietuvos didžioji kunigaikštienė, antroji Kęstučio žmona, charizmatiškiausia viduramžių Lietuvos moteris.
Birutė buvo kilusi iš Palangos, bet jos giminė nesulaukė metraštininkų dėmesio. Birutė išgarsėjo pati – išmintimi, grožiu ir tuo, kad pasirinko tarnavimą dievams nesaugioje pasienio pilyje. Kęstutis apie ją išgirdo ir panoro susitikti. Galbūt jį pastūmėjo 1348 m. pralaimėjimai kryžiuočiams – jis galėjo tikėtis, kad jaunoji žynė pritrauks sėkmę. Bet nelauktai ją pamilo, o Birutė atsisakė už jo tekėti, nes buvo davusi skaistybės įžadus. Kęstučiui teko ją pagrobti, ir skandalas rimtai supriešino jį su Algirdu: 1349–1351 m. Kęstutis netgi derėjosi su popiežiumi dėl savo krikšto ir karūnacijos. Vis dėlto Birutei pavyko pelnyti Algirdo pasitikėjimą. Jis pritarė, kad Kęstutis Trakų paveldėtoju pasirinktų jos pirmagimį Vytautą, ir skatino savo įpėdinį Jogailą bendrauti su juo. Įsižeidę du Kęstučio sūnūs iš pirmosios santuokos Butautas ir Survila 1365 m. pabėgo pas kryžiuočius ir su jų pagalba pabandė užgrobti valdžią. Pačios išprovokuota posūnių išdavystė, matyt, smarkiai paveikė Birutę, nes kai vėliau įsiplieskė konfliktas tarp Kęstučio ir Jogailos, ji aiškiai siekė jį užglaistyti. Kaip ir Vytautas, ji dėjosi nepritarianti Jogailos nuvertimui ir pasiliko Trakuose, užuot kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė persikrausčiusi į Vilnių. Po Jogailos kontrperversmo 1382 m. birželį Birutė iš Trakų pasitraukė į Gardiną. Ruošdamasis kovai su Jogaila Kęstutis ją išsiuntė dar toliau – į Brestą, vildamasis, kad čia ji galės sulaukti jų žento Mozovijos kunigaikščio Jonušo I paramos. Tačiau, Kęstučiui su Vytautu išvedus kariuomenę į šiaurę link Trakų, Jonušas pats įsiveržė į Palenkę ir apgulė Brestą. Birutė atrėmė puolimą, bet turbūt pirmoji žinia, pasiekusi ją pasibaigus apgulai, buvo apie niekšingą vyro bei sūnaus suėmimą derybų su Jogaila metu. Netrukus ji turėjo iširsti ir apie tai, kad Kęstutis rastas negyvas Krėvos pilyje. Algirdaičiai akivaizdžiai spaudė Birutę pripažinti vyro mirtį savižudybe – Vytautas buvo išsiųstas į tą pačią Krėvą, kur jo tėvas pasitiko mirtį. Tačiau jie neįvertino dėdienės. Marčiai Onai išskubėjus į Krėvą organizuoti Vytauto pabėgimo, Birutė išvyko į savo gimtąją Žemaitiją telkti šalininkų. Už tai ji sumokėjo gyvybe, tačiau netgi oficialus jos palaikų sudeginimas Ariogaloje nebesulaikė pasipiktinimo audros. Žemaičiai atsisakė paklusti Jogailos broliui Skirgailai ir parėmė Vytautą, ir šis jų nenuvylė. O Birutės kultas užgimė iškart ir pasklido plačiai – Lietuvoje priskaičiuojama per keturiasdešimt jos vardu pavadintų kalnelių, iš kurių svarbiausias Palangos piliakalnis – ir šiandien tebėra pagrindinė jos pagerbimo vieta.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Birutė.
Dalininkas – Artūras Slapšys.
