Skomantas – sūduvių (jotvingių) kunigaikštis ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio karvedys (neturėtų būti painiojamas su kitu Skomantu, žuvusiu apie 1244–1245 m. kovose su Haličo–Volynės kunigaikščiais).
Jotvingių žemių XIII a. gviešėsi net trys galingos jėgos: Haličas–Volynė, Mazovijos kunigaikščiai, o nuo šeštojo dešimtmečio pradžios – ir vokiečių ordinas. Jotvingiai natūraliai suartėjo su Lietuva, tačiau 1251 m. Mindaugui sudarius sąjungą su Ordinu neteko paramos. 1253 m. Ordinas, Mazovija ir Haličas–Volynė pasidalijo jotvingių žemės įtakos sferomis: Ordinui teko du trečdaliai, kitiems dviem sutarties dalyvavimas – trečdalis. Pradėti jotvingių puolimo Ordinui tuokart neleido karas su žemaičiais, tačiau Haličo kunigaikštis Danilas 1254 m. užėmė pietines jotvingių žemes. Jotvingiai nepalūžo: 1255 m. puolė Sembą užėmusius kryžiuočius, 1258 m. susigrąžino Mindaugo palankumą ir jo padedami sudegino Liubliną. Žemaičiams 1260 m. laimėjus Durbės mūšį, o Mindaugui 1261 m. nutraukus sąjungą su Ordinu, jotvingiai įsijungė į bendrą kovą prieš kryžiuočius. Tokiomis aplinkybėmis iš jotvingių sūduvių, matyt, ir iškilo Kresmenos valsčiaus (dab. Lenkija, Elko apylinkės) kunigaikštis Skomantas. 1263 m., talkindamas prieš kryžiuočius sukilusiems prūsams, jis kartu su lietuviais puolė Kulmo žemę, sumušė kryžiuočius prie Birgelavos pilies. Po Mindaugo mirties Skomantas 1272 m. vėl puolė Kulmą, užėmė kelias pilis. Žygių būta ir daugiau, tačiau nuo 1278 m., nukariavę nadruvius ir skalvius, kryžiuočiai patys ėmė intensyviai puldinėti Sūduvą. 1281 m. vasarį jie nuniokojo Kresmeną ir sudegino Skomanto sodybą. Skomantas pasitraukė į Lietuvą, tačiau po Traidenio mirties nerado čia sau vietos ir apie 1283 m. kartu su keliais kitais sūduvių kunigaikščiais pasidavė kryžiuočiams, dėl to gavo naujų valdų Semboje. Ilgainiui čia susiformavo vadinamasis Sūduvių kampas, kur sūduviai išlaikė savo tapatybę iki pat XVI amžiaus. Kita dalis sūduvių pasitraukė į Lietuvą. Skomantas 1284 m. dar nuvedė kryžiuočius į Gardiną ir padėjo jiems užimti pilį. Netrukus jis mirė kaip dievobaimingas krikščionis.
Parengė Antanas Žilinskas
Nuotraukoje – Skomantas.
Dailininkas Artūras Slapšys.
