Yra Marijampolėje Vytauto gatvėje tokia nedidukė „Ilonos krautuvėlė“. Krautuvėlė kaip krautuvėlė, čia, kaip ir priklauso tokioje vietoje, galima nusipirkti įvairių netradicinių skanėstų ir arbatų. Kas pas Iloną lankėsi, žino, kad krautuvėlėje jauku ir kvapnu, o jaunoji ponia Ilona Čepononienė yra labai mielas šiltas žmogus, savo klientus pavaišina arbata ir papasakoja, kokie sveiki ir naudingi jos parduodami skanėstai.
Tikriausiai pasakojimą tuo galima būtų ir baigti (ar maža tokių krautuvėlių mieste), jei ne naujas, labai neįprastas Ilonos sumanymas – į krautuvėlę prie arbatos puodelio pakviesti įdomius žmones. Taip gimė pasimatymai, kurie vadinasi „Arbata ir menas“. Pasimatymais Ilona vadina rudens renginių virtinę, kai į savo krautuvėlę kviečia pabendrauti labai neformalioje šeimyniškoje aplinkoje prie karšto aromatingos arbatos puodelio su Marijampolės menininkais. Ir ne tik pripažintais meninkais, bet ir paprastais marijampoliečiais, kurių net neįtariame turint įvairiausių talentų.
Pirmojo pasimatymo, įvykusio lapkričio 9 d., svečias – Marijampolės teatro dailininkas-scenografas Deimantas Populaigis. Į pasimatymą susirinkę krautuvėlės lankytojai ne tik nuoširdžiai pasikalbėjo su dalininku apie jo kūrybą, bet ir sužinojo įdomių faktų, kaip kuriama spektaklių scenografija. Deimantas papasakojo, kad ypatingą meilę puoselėja lėlių teatrui, kurią perėmė iš savo mokytojo, legendinio Vitalijaus Mazūro. Kad jam klasika mielesnė už šiuolaikinę dramaturgiją, nes klasikoje dailininkas turi daugiau galimybių pasireikšti. Dailininkas atsinešė į susitikimą spektaklių scenografijų eskizus, taip pat tris ypatingus paveikslus, kurių sakė niekam nerodąs ir neparduosiąs, o paveikslai nuostabūs, todėl vakaro svečiai turėjo unikalią galimybę tuos paveikslus pamatyti, o nuotraukose, mieli skaitytojai, ir Jūs turite galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į tuos paveikslus. Beje, susitikimas su Deimantu taip paprastai nesibaigė. Sužinoję, kad jo paveikslas „Šv.Jokūbas“ puošia Skardupių bažnytėlę, vakaro svečiai net nuvyko jo pažiūrėti. Ta pačia proga vietos bendruomenei padėjo sugrėbti Skardupių bažnytėlės parko lapus. Taip Ilonos sumanytas pasimatymas pavirto į gražią veiklą. Vargu ar būtų įmanoma tokia gili patirtis dalyvaujant didelėse paveikslų galerijose parodų atidarymuose.
Antras pasimatymas Ilonos krautuvėlėje įvyko lapkričio 21 d. su Kristina Tamašauskiene, kuri pakvietė svečius stabtelėti, įkvėpti arbatos aromato, nuraminti mintis, pakalbėti apie meną ir kasdienybę, gurkšnojant nuostabaus skonio arbatą Ilonos krautuvėlėje.
Kristina savęs dalininke nelaiko (jos pagrindinis darbas – kosmetologija), bet atsinešė daug nuostabių paveikslų ir papaskojo, kaip gimsta jos paveikslai, kokią reikšmę jai turi spalvos. Todėl ir pasimatymo tema buvo – skonis, spalvos, siela…. Kristinos drobėse užfiksuotos mintys ir jausmai išsilieja spalvomis.
Nors Kristinos pomėgis piešti pasireiškė jau pradinėje mokykloje, tačiau tapyti pradėjo gimus pirmai dukrelei. Ir tapė ji… naktimis, mažylei miegant. Tapo jau 18 metų. Jos paveiksluose daugiausiai peizažai, kaip kažkas pastebėjo – kalnai ir vanduo. Bet kokie jie gali būti skirtingi. Kalbantis su Kristina, turbūt ne vienam vakaro svečiui kirbėjo mintis, kad visi turime neatskleistų talentų, tik reikia nebijoti svajoti ir siekti savo svajonės.
Ilona turi daug idėjų būsimiems pasimatymams. Ji sako, kad Marijampolės menininkai, kūrybinės dirbtuvėlės ir pristatymai nuspalvins į pasimatymus atėjusių svečių rudens vakarus neregėtomis spalvomis ir suteiks naujų minčių ir kūrybinio įkvėpimo artėjant jaukiausiam metų laikui. Belaukiant naujų pasimatymų galima bet kada užsukti pas Iloną į jos krautuvėlę. Ilona pati labai kūrybinga asmenybė, kūrybą pritaikanti praktiškiems tikslams. Jos kurtų dovanų gavusieji tikrai nepastatys į lentyną dulkėti, Ilonos kuriamos dovanėlės skanios, sveikos ir gražios. Kaip tik tai, ko reikia Kalėdoms.
Autorės nuotraukos.
