Rugsėjo 27 dieną Sūduvos kultūros centre, įsikūrusiame Vilkaviškio savivaldybės Paežerių dvare, dalyvaujant gausiam būriui visuomenės atstovų, taip pat etnokultūros specialistų buvo pagerbti žmonės, savo gerais darbais pasižymėję Sūduvos krašto etninės kultūros paveldo puoselėjime. Ši renginio data pasirinkta sąmoningai – tai Sūduvos susigrąžinimo (susivienijimo) minėtina diena, nes būtent 1422 metų rugsėjo 27 dieną Lietuvos ir Lenkijos, iš vienos pusės bei Kryžiuočių ir Livonijos ordinai iš kitos, stovyklavietėje prie Mantavos (Osos) upės, ant Mantavos piliakalnio (pilies), netoli Melno ežero, pasirašė Mantavos (Melno) taikos sutartį. Šios sutarties dėka ženkli dalis Sūduvos (nuo Šešupės iki Vištyčio ežero) buvo susigrąžinta į Lietuvos valstybę ir susijungė su rytine Sūduvos dalimi.
Sūduvos krašte ir už jo ribų gyveno bei tebegyvena gausus būrys puikių Sūduvos etninės kultūros puoselėtojų bei kūrėjų. Dalis jų dirba nepakankamai viešindamiesi, tikriausiai dėl kuklumo mažokai matomi visuomenėje. Šių žmonių pagerbimas ir viešinimas yra padėka jiems, taip pat ir papildoma kultūros sklaida.
Apie tai, kad reikia pagerbti Sūduvos etninei kultūrai nusipelniusius asmenis, kalbėti pradėta dar pernai. Etnologo Gintaro Skamaročiaus siūlymu Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba nusprendė kartu su visuomene kasmet rinkti labiausiai nusipelniusius asmenis ir juos pagerbti. 2023 metų gruodžio 20 dieną patvirtino Sūduvos etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo nuostatus bei vertinimo komisiją. Krašto visuomenė buvo viešai pakviesta pateikti pasiūlymus Sūduvos etninės kultūros puoselėtojų 2024 metų konkursui.
Pagrindiniais vertinimo kriterijais šiais metais buvo nuspręsta laikyti puoselėtojo veiklos ilgalaikiškumą, kokybiškumą ir visuomeniškumą, neturėjimą biudžetinių ar joms artimų lėšų vykdytai veiklai.
„Šiemet, bet tikriausiai taip bus ir ateityje, daugiausiai dėmesio skyrėme garbingo amžiaus žmonėms. Norime pagerbti tuos žmones, kurių indėlis į etninę kultūrą būtų įvertintas jiems dar esant su mumis. Deja, šiemet taip nutiko, kad net du iš nominantų iškeliavo Anapilin nesulaukę iškilmingo pagerbimo… Tai tik patvirtino mūsų nuogąstavimus, kad savo veikloje turėtume daugiau dėmesio skirti būtent vyresniojo amžiaus žmonėms. Malonu, kad į renginį atvyko gausus būrys neabejingų krašto etninei kultūrai žmonių, jų buvimas kartu sukūrė ypatingą aurą.
Man, kaip Sūduvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkui buvo didelė garbė spausti ranką kiekvienam nominantui, tad esu sužavėtas žmonių nuveiktais darbais, kurie įkvepia dar atsakingiau dirbti ir įdėti dar daugiau pastangų, kad etninė kultūra būtų svarbi bei reikalinga krašto žmonėms. Tikiuosi šios šventės bus organizuojamos kasmet, o mes turėsime kam ir už ką padėkoti“, – „Mūsų savaitei“ sakė vienas iš renginio sumanytojų bei vedėjų Andrius Milinkevičius.
Vertinimo komisija, įvertinusi kiekvienos konkursui pasiūlytos kandidatūros nuveiktus darbus bei visuomeninę veiklą, apdovanojimui atrinko penkis nominantus. Tai Vilkaviškio savivaldybės gyventojai kryždirbys Albinas Alkevičius bei etnologas, Baltų kultūros tyrinėtojas, knygų autorius Albinas Kurtinaitis (abu minėti nominantai apdovanoti po mirties), Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos gyventoja, aktyvi visuomenininkė, amatų centro „Ūdrupis“ įkūrėja ir puoselėtoja Anelė Nasulevičienė, Prienų savivaldybės gyventoja, kanklininkė Romualda Spūdienė ir Kazlų Rūdos bei Marijampolės savivaldybių gyventojas, tautosakininkas, knygų autorius Jaunius Vylius.
Visiems penkiems nominantams įteiktos tautodailininko Raimundo Blažaičio sukurtos Rūpintojėlio statulėlės, taip pat Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) padėkos raštai. Apdovanotuosius sveikino viešnia iš sostinės, Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingos institucijos, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Kalbinta Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė sakė: „Meilę etnokultūrai žadinti reikia jau nuo mažų dienų, tačiau šiame svarbiame darbo su jaunimu bare ne visur yra viskas gerai. Antai vakar sužinojau iš Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokytojos, jog Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo kultūros ir sporto skyrius prieštarauja etninės kultūros, kaip atskiro dalyko dėstymui Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje ir nori jį integruoti į kitus dėstomus dalykus, taip pat neaišku kaip šis klausimas bus sprendžiamas seniausioje šalies mokykloje – Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje.
Mes labai džiaugėmės, kad K. Borutos gimnazijoje nuo 5 iki 8 klasės yra dėstoma ši disciplina. Mokiniai ją mėgsta, o ir pati mokykla nori, kad būtų dėstoma etnokultūros disciplina. Esame parašę raštą Marijampolės savivaldybės vadovams, kuriame išdėstėme savo poziciją. Jeigu gauta iš K. Borutos gimnazijos pedagogės informacija pasitvirtins, o savivaldybės Švietimo skyrius tikrai priims tokį sprendimą, tuomet pagalbos kreipsimės į LR Švietimo ministeriją.
Ta proga noriu priminti, kad karas Ukrainoje visam pasauliui įrodė, jog tikrus šalies patriotus įmanoma išugdyti būtent nuo mokyklos suolo jaunuomenei diegiant dalykus tampriai susijusius su šalies etnokultūra. Tai, beje, jau eilę metų daroma Ukrainoje. Visuomenė negali būti abejinga tokiems dalykams, tad privalo užimti teisingą poziciją“ – pastebėjo D. Urbanavičienė.
Su Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės išsakytais teiginiais supažindinome Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Nerijų Mašalaitį. Vedėjas netrukus atsiųstame rašte rašo: „ Marijampolės savivaldybė remia, palaiko ir skatina etninę kultūrą puoselėjančias veiklas, kurios vykdomos Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose. 2024 metais iš savivaldybės biudžeto finansuotas Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados regiono etapas, kuris vyko Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijoje. Savivaldybės švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams Lietuvos Respublikos etninės kultūros olimpiadoje laimėjusiems prizines vietas skirtos piniginės premijos, paskatinti ir mokytojai padėjusieji mokiniams ruoštis šiai olimpiadai. 2024 metų rugsėjo mėnesį Marijampolėje surengtas plataus atgarsio sulaukęs Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Vaikystės glėby“, kuriame dalyvavo beveik 1400 dalyvių iš visos Lietuvos.
Etninė kultūra dėstoma kaip laisvai pasirenkamas dalykas, veikia ir neformaliojo vaikų švietimo būrelis Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos vadovų sprendimu etninės kultūros bendroji programa įgyvendinama ją integruojant į dalykų ugdymo turinį.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius ne draudžia, o skatina etninės kultūros puoselėjimą. O įtakos priimant sprendimus susijusius su šiuo klausimu, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijai, taip pat nedarė“.
Viešnia iš sostinės paminėjo dar vieną atvejį, kai visuomenės balsas „nuėjo į dangų“. Pasak jos, pernai Marijampolės savivaldybės valdžia sugalvojo panaikinti kai kuriuos kaimus esančius jos teritorijoje ir ne vien tuos kuriuose jau nėra gyventojų… Beje, kaimų naikinimo vajus prasidėjo dar sovietmečiu. Prie UNESCO veikia komisija užsiimanti būtent šiais klausimais įvairiose šalyse, tad D. Urbanavičienei teko joje lankytis bei išgirsti nuomonę prieštaraujančią tokiems vietos valdžios veiksmams. Todėl EKGT pasipriešino tokiai veiklai, siuntė raštus savivaldybės valdžiai, nes panaikinus kai kuriuos kaimus su jų išnykimu išnyksta ir vietovardžiai, o jie įteisinti kaip nematerialaus kultūros paveldo vertybė Lietuvos sąvade…
„Numatytą kaimų naikinimą pavyko sustabdyti. Visuomenei ir mums pasipriešinus Marijampolės valdžia persigalvojo “ – pasidžiaugė EKGT pirmininkė.
Per kelis praėjusius dešimtmečius naujam gyvenimui prikelto Paežerių dvaro, tapusio vienu iš gražiausių Sūduvos kultūros židinių, rūmuose žiūrovų šiltai sutikti, taip pat pasirodė Vilkaviškio rajono kultūros centro folkloriniai ansambliai „Sūduviai“ – vadovė Jūratė Drunienė ir „Lankupa“ – vadovė Daiva Ambrasaitė.
Renginį organizavo Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, o finansavo Etninės kultūros globos taryba. Po apdovanojimų, Sūduvos regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai, kartu su Etninės kultūros globos tarybos pirmininke Dalia Urbanavičiene aptarė Sūduvos heraldikos naudojimo aplinkybes bei kitus aktualius etninės kultūros puoselėtojams klausimus.
Autoriaus ir Kęstučio Inkratos nuotraukose vaizdai iš Paežerių dvare vykusios etnokultūros puoselėtojų pagerbimo šventės.
