Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Netgi, atrodytų, tokius primityvius kaip kiaušinių virimas.
Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais. Kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas.
Kalcio jonai yra tokie mažyčiai, kad gali nesunkiai patekti į organinę ląstelę ir išeiti iš jos. Savo pasirodymu jie paleidžia ląstelėje chemines reakcijas su maistingųjų medžiagų sinteze.
Tokia savybė po kiaušinių virimo itin vertinga gėlininkams. Visų savo stebėjimų eigoje mokslininkai nustatė, kad toks vanduo padidina augalų žaliosios masės priaugimo greitį net iki 10 kartų! Jame užmerktos sėklos duos tvirtesnius draugiškus daigus. Sodinukai bus atsparesni kenkėjams bei ligoms.
Be jau minėto augalų augimo stimuliacijos, vanduo po kiaušinių virimo taip pat padės išlaikyti dirvos rūgštingumo rodiklius 5,6-6,5 pH lygyje. Tai labai svarbu, nes natūrali terpė užtikrins augalams optimalias sąlygas sugerti maistines medžiagas.
Kaip naudoti vandenį po kiaušinių virimo? Po kiaušinių virimo nuovirą supilame į atskirą talpą, o kiaušinius nedelsiant užpilame lediniu vandeniu, kad palengvintume lukšto atsiskyrimą.
Kiaušinių nuovirą atvėsiname ir naudojame kambarinių augalų laistymui bei purškimui 24 valandų bėgyje.
Galima lengvai nustatyti augalus su kalcio deficitu: lapai su sausais galiukais bei rudomis dėmėmis, stiebai auga lėtai, lapai smulkūs.
