***
Nesakykit, kad nemėgstate rudens,
Nors rudenis liūdesys lyg gripas plinta,
Kad jums nepatinka rūkas virš vandens
Ir lyg kasos gluosnio šakos nukabintos.
Kad praeinat abejingi pro klevus,
Pro šermukšnį, pro saulėgrąžą, kaštoną,
Kad nenorit parsinešt jų į namus,
Kad nepagiriat kaimynams gerą orą?
Bobų vasara trumpai nusišypsos
Ir lietaus užuolaida bus užrakinta.
Saulė vėl gailės mums šilumos, šviesos,
Pastebėsim, kad vėliau kas rytą švinta.
Plėš nuo medžių vėjai keturi
Likusius lapus, nešios lyg rūką,
Bet vis tiek mes saugosim širdy
Rudenio spalvoto atviruką…
