Rugsėjo 22 dieną marijampoliečiai galės pajusti besiartinantį mūsų valstybės šimtąjį gimtadienį. Jų „teismui“ Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro teatras „Žalvarnis“ atveža spektaklį „Nerimstanti širdis. Spektaklio aplinka ir aktoriai mus nukels į tuos laikus, kai valstybės vizija dar tik formavosi, ir supažindins su tais, kurių širdys degė dėl jos, o veiksmo vieta nukels į patį Marijampolės centrą – Grinių namus, kur dabar įsikūręs Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus.
„Esame įpratę girdėti ir skaityti apie Kazio Griniaus, kaip Prezidento, nuopelnus ir veiklą, tačiau mažai kas žino, kad jo veikla Tautinio atgimimo metais Marijampolėje ir visoje Užnemunėje turėjo kur kas svaresnį indėlį į mūsų valstybės nepriklausomybės atkūrimą, nes paklojo labai tvirtus pamatus valstybės ateičiai. Jis pats buvo ne tik gydytojas, bet ir knygnešys, spaudos darbuotojas, ir labai išmintingas politikas, o jo pirmoji žmona Joana Pavalkytė-Griniuvienė, kaip sako K. Griniaus muziejininkas Tomas Kukauskas, buvo moteris – ugnis, pirma padarydavo, o paskui pagalvodavo. Kiek tų jos veiksmų buvo spontaniškų ir neišsipildžiusių, niekas nežino, tačiau vien tai, kad ji buvo aktyvi knygnešė, rašytoja, visuomenininkė, subūrusi pirmąjį lietuvišką chorą, viena iš „Šviesos“ draugijos steigėjų, Sūduvos krašto prijuosčių kolekcionierė, o svarbiausia – pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirty“ Marijampolėje organizatorė, leidžia suprasti, kokia stipri, talentinga ir veikli asmenybė ji buvo. Jau vien žinant tai, kad buvo likę vos kelios minutės iki jos suorganizuotoDono kazokų pulko sukilimo Marijampolėje, kuris neįvyko dėl husarų išdavystės – kūnas pagaugais nueinair tokių žmonių pamiršti jau negali“, – sako pjesės „Nerimstanti širdis“ autorė ir spektaklio režisierė Virginija Samuolienė.
Spektaklio žiūrovai išvys scenas iš Grinių namų, kurie 1904-1914 metais Marijampolėje buvo vadinami „antrąja klebonija“, nes čia rinkdavosi visa miestelio šviesuomenė, tautinio atgimimo aktyvistai. Iš čia iškeliaudavo didžiuliai nešuliai rūbų ir maisto į Kalvarijos kalėjimą, kur būdavo kalinami politiniai kaliniai ir knygnešiai, iš šių namųsklido ir pačios revoliucingiausios, ir demokratiškiausios mintys. Todėl ir spektaklyje bus galima išvysti labai skirtingas asmenybes: ir būsimą revoliucionierių Vincą Mickevičių – Kapsuką, ir būsimą vyskupą Justiną Staugaitį, ir kitus. O jų dialoguose atpažinsime nemažai savo krašto istorijos.
Nemaža spektaklio sėkmė – fiziškai į istorines asmenybes panašių aktorių suradimas. Daugelis aktorių – Kazlų Rūdos kultūros centro teatro scenos senbuviai. Kazio Griniaus portretą kuria Remigijus Janušaitis, kurį po spektaklio premjeros Kazlų Rūdoje daug kas dėl fizinio panašumo jau vadina „ekscelencija“. Ugningąją Joaną Griniuvienę įkūnys Inga Žilionienė. Abejingi žiūrovai neliks ir Vinco Mickevičiaus personažą kuriančiam DainiuiVečerskui, ir Juozo Rimšos – MariuiŽitkui. Epizodinių vaidmenų čia nėra – visi vienodai reikšmingi, ryškūs ir įsimintini. Žandarą vaidina Henrikas Mežanec, Uršulę Rimšaitę – Violeta Nemkevičienė, santūrųjį Justiną Staugaitį – Mindaugas Kudakas.
„Nepaprastai jaudinamės prieš Marijampolės žiūrovus, jau vien dėl to, kad žinome, kiek šiame mieste daug Kazio Griniaus atminimą gerbiančių žmonių. Tačiau nereikia pamiršti, kad mes vaidiname širdimi, o ne balsu ar išraiška, todėl dirbtinumo ar falšotikrai neišvysite…“ – sako režisierė ir kviečia visus kartu prisiliesti prie mums visiems brangios istorijos.
Lauksime jūsų rugsėjo 22 dieną 18 valandą Marijampolės dramos teatre.
Organizatoriai
