Ruošdamiesi keliauti ir rinkdamiesi pageidaujamas pamatyti vietoves, norom ar nenorom joms „priklijuojame“ asociacijas – susiejame su vienu ar kitu gerai pažįstamu jausmu, potyriu ar kažkur nugirstu pasakojimu. Kiekvienam tas pats objektas gali reikšti skirtingus dalykus, sukelti vis kitokius vaizdinius. Sakykim, išgirdus žodį „Monakas“, kuris tiesiogiai reiškia vienos iš mažiausių pasaulio valstybių pavadinimą, kiekvieno pasąmonė išmeta vis kitokią asociaciją. Moterims tai gali būti Monako princesė: kiek bebūtų metų, moters viduje visada gyveno, gyvena ir gyvens „princesė“, visada plazdės miela svajonė tapti ja – būti dėmesio centre, mylima, garbinama, lepinama… Vyrams Monakas – „Formulės-1“ varžybų gaudesys, įspūdingi superautomobiliai, o gal garsusis Monte Karlo kazino. Kuris iš stipriosios lyties atstovų nenorėtų pralėkti sportine mašinyte „Formulės-1“ trasoje ar nors valandžiukę pabūti milijonieriumi, prašmatniausiame pasaulio kazino laimėjusiu savąjį milijoną bei pasipuikuoti pačiais įspūdingiausiais automobiliais, kurių Monake gali sutikti begales.
Akinančioje dienos šviesoje fotografuoti sudėtinga
Man Monakas – jūra su nenusakomo dydžio kruiziniais laivais, karaliaus rūmai, Monte Karlo kazino ir aplink jį esantys nuostabūs parkai, kaktusų sodas, savo dydžiu ir augalų įvairove palikęs neišdildomą įspūdį, ir „Formulės-1“ trasa, kuria teko važiuoti… kelionių agentūros autobusu.
Dar vienas įspūdis, o gal greičiau pojūtis – akinanti dienos šviesa, suteikianti keistoką aplinkos matymą, mūsų akiai šiek tiek per ryškų (tik nepagalvokit, kad tai vienintelė vieta planetoje, kur tiek daug šviesos). Sakysite – nesąmonė, šviesos negali būti per daug. Galbūt. Bet kad jos tikrai daugiau nei įprastose mums vietose, pastebėjimas pasitvirtino sugrįžus į namus ir peržiūrėjus parsivežtas nuotraukas. Keista, kelionėje matyti užburiantys vaizdai kompiuterio monitoriuje dabar buvo tarsi negyvi, jiems kažko trūko. Monake fotografuoti sudėtinga, mat saulė didžiąją dienos dalį kybo tiesiai virš galvos, todėl fotografuojamojo veidas dažniausiai niurkso keistame „pavėsyje“ arba… susilieja į plokštumą, neišskirdamas bruožų. Gražiausios ir geriausios kokybės nuotraukos būna tik anksti ryte ir leidžiantis saulei. Man tai patvirtino vienas profesionalus fotografas. Dėl nuostabių vaizdų užfiksavimo jis Monake gyveno daugiau nei savaitę, o parsivežė vos kelias kokybiškas nuotraukas. „Reikia išlaukti tinkamo momento“, – sakė jis. Tai ką kalbėti mums, paprastiems fotomėgėjams ir eiliniams keliautojams, kuriems šiame Rojaus kampelyje teko pabūti net ne visą dieną? Tačiau fotografavome ir mes: kas fotoaparatais, telefonais, kas įspūdžius bei pojūčius talpinome „atminties kortelėse“, „įmontuotose“ savo galvose. Berods, pastarasis būdas buvo pats kokybiškiausias ir prasmingiausias. O prisiminti yra ką. Bet apie viską – iš eilės.
Monakas – viena iš mažiausių bei turtingiausių valstybių pasaulyje
Monako Kunigaikštystė – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai – viena iš mažiausių bei turtingiausių valstybių pasaulyje ir taip pat – tankiausiai apgyvendinta. Šalies plotas – apie 2 km², pakrantė driekiasi 4,1 km, o siena su Prancūzija – 4,4 km. Monako valstybėje gyvena apie 38 tūkst. žmonių, kas trečias iš jų – milijonierius. Monako valdžia pajamų mokestį panaikino dar 1869 metais, o kiti šioje šalyje taikomi mokesčiai įmonėms ir gyventojams yra nedideli. Palanki mokesčių sistema ir galimybė kaupti turtus pritraukė atvykėlius iš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Nekilnojamojo turto kaina Monake siekia apie 91 000 Eur už kvadratinį metrą. Tarp garsių Monake gyvenančių asmenų – lenktynininkas Lewisas Hamiltonas, teniso žvaigždė Novakas Djokovičius, britų mažmeninės prekybos magnato milijardieriaus PhilipoGreeno žmona Tina Green ir daug kitų. Dar vienas išskirtinis šios kunigaikštystės bruožas, o gal simbolis – jachtos, kruiziniai laivai ir superautomobiliai, prie kurių veržiasi nusifotografuoti turistai.
Tačiau aplankyti Monako Kunigaikštysę atvykstama ne vien dėl prabangos. Ji svečius džiugina švelniu, maloniu, saulėtu ir šiltu klimatu: šiltomis ir sausomis žiemomis bei karštomis ir saulėtomis vasaromis. Vidutinė temperatūra +16,3 °C. Saulėta būna apie 300 dienų per metus. Kiekviena Monako Kunigaikštystės gatvelė pulsuoja prabanga, namai atrodo lyg vakar pastatyti, parduotuvių vitrinose puikuojasi prašmatnūs dirbiniai. O romantiški gamtos vaizdai! Jie nustelbia viską, ką matai, kokius pasakojimus girdi. Monake iš tiesų pasijunti lyg Rojuje.
Įdomu tai, kad Monako miestas ir Monako Kunigaikštystė yra viena ir ta pati teritorija. Visa valstybė faktiškai – vienas miestas, kurį sudaro atskiri rajonai: Monakas (MonacoVille), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).
Senoji Monako dalis: Kunigaikščių rūmai, Katedra
Monakas išsidėstęs ant uolos. Vietos gyventojai jį taip ir vadina –„uola“. Užsukome į Švento Nikolo (Šv. Mikalojaus) katedrą. Neoromantinė, baltų plytų bažnyčia, apsupta palmių priverčia ja stebėtis bei žavėtis. Įžengus į katedros vidų, atsiveria didinga erdvė, altoriai išpuošti nuolat degančiomis žvakėmis, kupole tviska auksinė neobizantiška Marijos su kūdikiu mozaika. Už altoriaus pusračiu išdėliotos baltos antkapių plokštės: čia palaidoti Monako kunigaikščiai. Katedroje amžinam poilsius atgulė daugybė Grimaldžių šeimos narių. Kad aplankytume Monako princesės Grace Kelly amžino poilsio vietą, teko pastovėti gana didelėje, nuolat judančioje turistų eilėje: jos kapo vieta visuomet nuklota gėlių puokštėmis. Grace Kelly – moteris, išpildžiusi kiekvienos gražuolės romantišką svajonę: tapusi viena garsiausių visų laikų Holivudo aktorių ir ištekėjusi už princo. Ji šiame ištaigingame mieste pasitiko savo likimą ir po mirties vis dar prisimenama bei mylima ne tik vietos gyventojų, bet ir atvykstančių svečių.
Visai netoli katedros – ištaigingi Teisingumo rūmai, Okeanografijos muziejus, kuriame dirbo garsusis prancūzų jūrininkas, okeanografas, ekologas, režisierius, fotografas Žakas Ivas Kusto (J.Y.Cousteau). Jis išrado akvalangą, sukūrė daugiau nei 120 dokumentinių filmų. Prie įėjimo stovi prancūzų poliarinės ekspedicijos vikšrinis traktorius ir povandeninio tyrinėjimo transportas – batiskafas. Prie pastarojo visada būriuojasi nemažas būrelis suaugusiųjų smalsuolių bei linksmai siaučiančių vaikų.
Aplankėme Kunigaikščio rūmus, dabartinio valdovo Alberto II rezidenciją, kuriuos saugo garbės sargyba. Turėjome galimybę stebėti, kaip ji keičiasi. Rūmų vidus įspūdingas: apie dvidešimt didelių kambarių atspindi skirtingus laikotarpius, pasakoja Monako istoriją. Juose gausu paveikslų su princų, princesių ir jų atžalų atvaizdais, originalių baldų, atitinkančių būtent tą laikotarpį… Istorinė aplinka užburia taip, kad „pagauni save“ besidairant ir laukiant iš kurio nors kambario išnyrančių šių patalpų gyventojų, gal net paties Kunigaikščio ar princo. Rūmuose vaikštinėjome savarankiškai, naudodami audio gido paslaugas.
Monakas nėra klaidus miestas, todėl labai smagu po jį pasivaikščioti savarankiškai. Iš rūmų aikštės šakojasi siauros gatvelės, kuriose jaukiai įsikūrę suvenyrų prekeiviai, kavinukės, muziejai. Visur švaru ir tvarkinga. Niekas čia nedrįsta numesti net mažiausios šiukšlės.
La Condamine ir Fontvieille rajonai: prabangios jachtos ir malūnsparniai
Nuo Monako senamiesčio terasų lyg iš paukščio skrydžio galima grožėtis Monako jachtų prieplauka. Tai – La Condamine, antra pagal senumą miesto dalis. Joje įsikūręs Monako kunigaikštystės jūrų uostas. Būtent čia, iš prabangių jachtų, geriausia stebėti „Formulė-1“ lenktynes „Grand Prix Monaco“ (jos vyksta kiekvieną pavasarį). Vasarą į uostą suplaukia pačios prabangiausios pasaulio jachtos ir laivai. Prieplaukoje gali sutikti jų savininkus, pačius turtingiausius pasaulio žmones bei daug kultūros, pramogų verslo įžymybių.
Fontvieille – nauja, iš jūros „atkovota“ Monako dalis, esanti kunigaikštystės pietvakariuose. Joje yra įsikūręs Monako sraigtasparnių oro uostas, iš kurio vykdomas reguliarus susisiekiamas su Nicos oro uostu. Reikia paminėti, kad tiesiogiai į Monaką lėktuvais neatskrisite – nusileisti jiems čia nėra pritaikyto oro uosto. Todėl, norintiems keliauti šia susisiekimo priemone, teks lėktuvu pasiekti Nicą, o iš ten sraigtasparniu atskirsti į Monaką.
Egzotiškieji sodai – užburianti atokvėpio oazė
Didžiulį įspūdį paliko Monako Egzotiškieji sodai, žavintys didžiausia pasaulyje kaktusinių augalų kolekcija. Čia galima susipažinti su 6 tūkstančiai sukulentinių augalų rūšių. Kaktusų sode didžiulė jų įvairovė: auga tiek nykštukiniai, tiek 10 metrų aukščio siekiantys milžinai. Vaikštinėdama takeliais, pasijutau maža skruzdėlyte: kaktusus esu pratusi matyti ir įsivaizduoti vazonėliuose. Tačiau, čia, Kaktusų sode, tos pačios rūšys, kaip ir mano auginamos namuose ant palangių, užaugusios metrais. Sodo augalai lankytojams suteikia pavėsį nuo kaitrių saulės spindulių. O žiedų grožis! Negali atsistebėti. Daugybė sodininkų rytais nuskabo vos ne kiekvieną peržydėjusį kaktuso žiedą. O žinia – jie žydi labai trumpai, kai kurios rūšys – vos parą. Tikriausiai todėl susidaro įspūdis, kad kaktusai tik ką pražydę ir žydi nuolat bei ilgai. Iš egzotiško sodo atsiveria fantastiškas Monako pakrantės peizažas – beribis jūros mėlis, išpuoštas baltomis jachtų burėmis. Įspūdingo grožio egzotiniame kaktusų sode norisi praleisti kuo daugiau laiko: grožėtis augalais, juos liesti, fotografuoti.
Žavesiu nenusileidžia Japonų sodas. Tai 0,7 ha plote įkurta poilsio oazė, kurioje dirbtinai sukurtos stilizuotos kalvos, kalneliai, kriokliai, upeliai. Šiame sode įrengtose nedidelėse pavėsinukėse galima atsikvėpti, pasislėpti nuo karštų saulės spindulių, pasimėgauti vienuma ir ramybe.
Monte Karlas: kazino ir prabangus automobilių riaumojimas
Monte Karlas (Monte Carlo) reiškia „Karolio kalnas“, pavadintas Monako princo Karolio III garbei. Tai – Monako centras, garsus lošimų namais ir daugiadienėmis automobilių lenktynėmis.
Prabangusis Monte Karlo kazino traukia turtingus turistus iš viso pasaulio – juk čia galima legaliai lošti. Kazino patalpos buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą, kol 1863-aisiais atsidūrė ten, kur stovi ir šiandien.
Nuėjome pasižvalgyti prie garsiojo kazino. Labai norėjosi nors akies krašteliu žvilgtelti į jo vidų, deja… Į kazino įleidžiami lankytojai, atitinkamai apsirengę: apranga turi būti daugiau ar mažiau klasikinė. Taigi, mes, turistai, taip ir likome stovėti prie durų, nes buvome „pasidabinę“ kedais, džinsais, o kai kurie tiesiog „pležankėmis“. Su šortais, pliažo basutėmis ar sportine apranga net nesvajok ten patekti. Juodais kostiumais ir akiniais nuo saulės pasipuošę „dėdės“, kurių gabaritai priminė dideles spintas, pasidairyti garsiajame kazino mums neleido. Tvarka yra tvarka. Jeigu ir būtume įleisti į šią prestižinę vietą, mums būtų tekę susimokėti 10 Eur už įėjimą ir parodyti asmens tapatybės dokumentus. Įdomu tai, kad Monako piliečiams draudžiama lošti lošimo namuose – ši pramoga skirta tik turistams (be abejo, tinkamai apsirengusiems). Kazino viduje griežtai draudžiama fotografuoti, filmuoti.
Nenusiminėme, kad nepatekome į vidų – yra ką veikti ir prie kazino: graži architektūra, daug mielų skverelių su skulptūromis ir suoliukais. Niekas nedraudžia būti prie kazino pastato, kur gali nevaržomas grožėtis prabangiais automobiliais: o tokių – vargu ar kur kitur pamatysi. Čia regėjome „Bentley“, „Lamborghini“, „Bugatti Veyron“ ir kitokių markių milijonierių „žaisiliukus“. Šių gražuolių kainos siekia milijoną ir daugiau eurų, o greitį išvysto iki 408 km/h. Tik negalvokit, kad turtingieji tokiu greičiu gali „skrajoti“ Monako gatvėmis. Čia laikomasi griežto greičio ribojamo, o nepaklusnieji „apdovanojami“ įspūdingomis baudomis. Taigi, į kazino eina arba limuzinais atvažiuoja turtuoliai, išsipuošę ir negailintys šlamančiųjų net durininkams. Beje, sakoma, kad Monte Karle pelningiausias darbas – automobilių parkuotojo. Miesto gatvėse nieko nenustebins pasitempęs monakietis su raudonu „Ferrari“. Tai – gana įprastas vaizdas Monte Karle.
Paprastam mirtingajam praktiškai neįmanoma gauti Monako pilietybės, nebent gyvendamas kunigaikštystėje su tikru monakiečiu (kurio abu tėvai yra monegaskai (monakiečiai), susilauktum vaikų – tada jie jau būtų Monako piliečiai. Tačiau didžiąją dalį kunigaikštystės gyventojų (ne piliečių) sudaro milijardieriai iš įvairių šalių arba kiti asmenys, norintys čia įsigyti nekilnojamo turto. Bet… Yra vienas bet… Jei jie nori tapti Monako rezidentais, privalo turėti „švarią“, be nusikalstamos veiklos praeitį.
Monte Karlo gatvėje ant asfalto matosi U raidės formos ženklai – tai „Formulės-1“ dalyvių starto vietos. Šios varžybos, sukviečiančios dalyvius bei žiūrovus iš viso pasaulio, startuoja gegužės mėnesį. Monakas, kaip automobilių sporto sostinė,išgarsėjo 1929 metais. Šis titulas yra antroje vietoje po kazino lošimo namų sostinės: abu jie Monako Kunigaikštystėje varžosi pagal gaunamą pajamų dydį.
Prieš varžybas mieste, kai kuriose gatvėse, kelioms savaitėms uždaromas eismas, konstruojamos trasos. Laikinus nepatogumus atperka daugiadienių varžybų gaudesys ir atnešamos jų pajamos. Automobiliai lenktyniauja siaurose Monako gatvėse, tuneliuose ir, žinoma, žymiajame posūkyje. Mums lankantis Monte Karle, varžybos nevyko, todėl turėjome galimybę važiuoti trasa, deja, ne sportiniu automobiliu, o turistiniu autobusu. Įvažiavus į tunelius, ausis rėžė beprotiškas garsas – įsivaizduoju, kaip kenčia ausų būgneliai, kai varžybų metu čia pralekia riaumojantys sportiniai automobiliai.
Lošimo namai ir puikus klimatas Monaką išgarsino ir pavertė turizmo centru. Džiaugiuosi čia apsilankiusi. Patirti įspūdžiai neišdildomai įsirėžė į atmintį. Mielai sugrįžčiau dar ne kartą ir ne vienai dienai. Galiu drąsiai pasakyti – įsimylėjau šį nepaprasto žavesio kampelį.
Autorės nuotraukos.
