Vaistinėse ir gydymo įstaigose sulaukdami daugybės klientų bei pacientų, sveikatos specialistai susirūpinę vėlyva reakcija į kūno siunčiamus signalus, kad metas tikrinti sveikatą. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė ir gydytojas urologas Marius Anglickis atsako į klausimą, kodėl daugeliui atrodo, kad liga užklupo netikėtai.
Pasak gydytojo urologo, dažniausias pacientų pasiteisinimas, kodėl laiku nesikreipė į gydytojus – visą laiką jautėsi gerai. „Mūsų organizmai yra nuostabūs kūriniai. Jie ilgą laiką nepasireiškiant jokiems simptomams gali prisitaikyti prie sutrikusios cukraus apykaitos, ženkliai padidėjusio kraujo spaudimo ir kitų sutrikimų. Ir tik po ilgesnio laiko, išsibalansavus bei išsekus adaptaciniams organizmo mechanizmams pasireiškia pirmieji ligos simptomai“, – sako M. Anglickis.
Anot jo, blogiausia, kad dažnai jau būna per vėlu. Tūkstančiai žmonių turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, serga cukriniu diabetu ir kitomis ligomis nė nežinodami apie tai. Blogai kontroliuojamas kraujo spaudimas, negydomas cukrinis diabetas, besaikis druskos vartojimas ir kitos priežastys žaloja mūsų inkstus.
Kasmet Lietuvoje tūkstančiams žmonių yra nustatomas lėtinis inkstų nepakankamumas dėl to pablogėja jų išgyvenamumas, gyvenimo kokybė. Tyrimais įrodyta, kad inkstų funkcijos nepakankamumu sergantys žmonės dažniau miršta nuo insulto ir infarkto.
„Deja, net 9 iš 10 žmonių nežino, kad jie serga lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. 1 iš 2 žmonių nežino, kad jų inkstų funkcija labai bloga ir jau būtinos dializės. Jei jaučiatės gerai, tai jokių būdu nereiškia, kad esate sveikas“, – įsitikinęs gydytojas.
Mašina rūpinamės labiau, nei savo sveikata
Jam pritaria ir vaistininkė. Pasak jos, dažnam klientui tenka kartu su patarimais apie įsigyjamus preparatus paskatinti ir kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją.
„Bendraudami su vaistininkais klientai daug pasako apie savo savijautą, tai ypač pasijuto karantino metu. Vaistinėse klientai teiravosi dar daugiau. Neretai pasitaiko, kad klientus paraginame kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai, ką sužinome apie sveikatos būklę, neramina“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė.
M. Anglickis pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai ateina konsultacijai vyrų, kurie didžiuojasi, kad pas gydytoją nebuvo 20–30 metų. Viena skaudžiausių XXI amžiaus rykščių – onkologinės ligos. Daug metų vėžys didėja nesukeldamas jokių simptomų ir tik išplitus metastazėms ar užspaudus gretimus organus prasideda skausmai ar kiti simptomai.
„Dažnai pasakoju istoriją apie vyrą, kuriam Kalėdų proga vaikai padovanojo apsilankymą pas gydytoją ir sveikatos patikrinimą. Teko jį nuliūdinti nustačius išplitusio inkstų ir prostatos vėžio diagnozes. Kitas pavyzdys 23 metų vyras, kuris apie 2 metus čiuopė padidėjusią sėklidę, o jis nesikreipė į gydytojus. Vienintelis pasiteisinimas – nebuvo laiko. Jį teko dar labiau nuliūdinti diagnozavus jau metastazavusį sėklidžių vėžį“, – istorijas vardija gydytojas ir priduria, kad rūpintis savo sveikata reikėtų bent jau taip pat, kaip rūpinamės mašina ir bent kartą kas keletą metų būtina apsilankyti pas gydytoją.
Pamirškite dietas, prisiminkite fiziką
Viena dažniausių daugelio ligų priežastis – nutukimas. Nutukimas sąlygoja gliukozės apykaitos sutrikimus ir diabetą, padidėjusį kraujo spaudimą, nugaros ir sąnarių ligas, erekcijos sutrikimus vyrams, padidina daugelio lokalizacijų vėžio riziką ir sukelia daugybę kitų ligų.
„Nėra blogesnio pasiteisinimo už „blogus“ genus, lėtą medžiagų apykaitą ir stambius kaulus. Dietų mados keičiasi dažniau, nei oras Didžiojoje Britanijoje. Yra sukurta keli šimtai dietų, tačiau jei neprisiminsite fizikos, nei viena iš šių dietų nebus veiksminga“, – įsitikinęs M. Anglickis.
Specialistas primena, kad pirmasis termodinamikos dėsnis sako, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, o iš vienos rūšies virsta į kitą. Visą kalorijų perteklių gautą su maistu reikia sudeginti ir iškvėpti.
Vaistininkė J. Juodsnukytė sako, kad dažnai sutrikusio virškinimo priežastis – per didelis suvalgomo maisto kiekis. Pasak jos, per dieną organizmui reikia maždaug 2000 kalorijų, tačiau valgant greitą maistą net nepajuntame, kaip greitai šį kiekį viršijame. „Jeigu paskaičiuotume, tai 2000 kalorijų skaičiuojant vaisius, daržoves, mėsą – didžiulis kiekis maisto, jo per kartą nesuvartosi, bet jeigu matuosime mėsainiu ir bulvytėmis – tai vienas pavalgymas“, – sako ji.
Vis dėlto vaistininkė nuramina – maisto racione gali likti mažų „nuodėmių“, tačiau nereikia jomis piktnaudžiauti. Jeigu norite saldumynų verčiau juos valgykite ryte, o ant laužo keptus patiekalus – kartą per savaitę. Pasak J. Juodsnukytės, visiems kartais pasitaiko suvalgyti daugiau nei derėtų, tačiau tuo atveju padėti gali fizinis aktyvumas – pasivaikščiojimas lauke arba intensyvesni namų ruošos darbai.
