Minint lakūno Rimanto Stankevičiaus mirties 25-ąsias metines: „Paskraidęs kosmose, sugrįšiu į Lietuvą“

Vasarą per vieną radijo stotį išgirdau diskusiją apie gatves, kurių pavadinimai – dar sovietmečio palikimas. Pasirodo, prie Šiaulių esančio Zoknių oro uosto yra gatvė, pavadinta lakūno bandytojo, sovietų didvyrio Valerijaus Čkalovo vardu.  Laidos dalyviai ginčijosi, ar tikslinga šią gatvę taip vadinti, kokiu vardu būtų galima pakeisti, siūlė įvairius variantus. Tačiau nė vienas nepaminėjo lietuvio lakūno Rimanto Stankevičiaus vardo. Tai didis profesionalas, vienas pirmųjų daugkartinio kosminio laivo „Buran” bandytojų. Su Rimantu siejome viltis turėti lietuvį kosmonautą, tačiau  joms nebuvo lemta išsipildyti. Laikmetis padarė savo darbą.

Šiemet sukanka 25 metai nuo šio iškilaus lakūno mirties. Kol Rimantas Stankevičius buvo gyvas, apie jį Lietuvoje žinojo nedaugelis. Gal dėl to, kad didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Rusijoje, tarnavo šios šalies aviacijos bazėse. Tačiau net ir tiems, kuriems teko laikyti rankose R. Stankevičiaus kosmonauto  bandytojo liudijimą, jo gyvenimas buvo didelė mįslė. O Rimantas, kaip ir kiekvienas žmogus, gyveno savo dabartyje, kasdienybėje. Įtemptai, lydimas nuolatinės rizikos dirbo trimis tvoromis aptvertame bandymų aerodrome. Tais laikais žinoti apie tokius dalykus būdavo baugu. Saugumo ausys visur kyšojo. Plačiau apie šį žmogų prabilta tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Šiandien jau galime tikėtis gatvėje sutikti marijampolietį, žinantį  lakūno  bandytojo, kosmonauto, tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą. Jis – vienintelis lietuvis, sovietmečiu sugebėjęs pasiekti tokių aviacijos aukštumų. Štai kaip Rimantą Stankevičių yra apibūdinęs „Burano“ erdvėlaivio generalinis konstruktorius Jurijus Semionovas: „Rimas – didelis talentas. Bandydamas „Buraną“, jis vienuolika kartų buvo su juo pakilęs į orą. Visada būdavo žvalus“. Daug gražių žodžių apie lietuvį lakūną yra pasakęs ir Baikonūro kosmodromo darbuotojas Antonas Zavališinas: „Tai žaibiškos orientacijos ir geležinių nervų vyras. Ar jūs matėte rodeo, kai įpykęs bulius negali nuo savęs numesti raitelio? Toks yra lietuvis Rimas“.                              

Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje. 1962 m. baigė Marijampolės (tuomečio Kapsuko) 2 -ąją vidurinę mokyklą. Aviacija susižavėjo būdamas moksleiviu. Į Černigovo aukštąją karo mokyklą įstojo 1962 m. Lakūnų mokykloje Rimantas iš karto tapo lyderiu. Ją baigė su pagyrimu. Tarnavo aviacinėse bazėse Lenkijoje, Egipte, Vidurinėje Azijoje. Išėjęs į atsargą, įstojo į lakūnų bandytojų mokyklą. Per septynerius skraidymo metus užsitarnavo pirmos klasės bandytojo vardą. 1982 m. dalyvavo kosminėje „Sojuz –T“ programoje. Treniravosi skrydžiams su kosminiu laivu „Sojuz – Saliut“.                        

1984 m. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu bei automatiniu būdu. Skraidė su lėktuvais-laboratorijomis „Tu–154“ ir „MiG–25“, kuriuose  buvo įrengtos „Buran“ valdymo sistemos.  Rimantas Stankevičius turėjo būti pirmo „Buran“ skrydžio antruoju pagrindinės įgulos pilotu, tačiau Mokslinis gamybinis susivienijimas „Energija“ manė, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai, todėl planavo ir rengė jį „Buran“ vadu skrydžiui kartu su kosmonautais A. Balandinu bei V. Zabolotskiu.

Rimantas atliko 6 riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu erdvėlaivio „Buran“ egzemplioriumi OK-GLI (lėktuvas – analogas BTS-02). Jis užėmė tiek įgulos vado, tiek antrojo piloto pareigas. 1987 m. paskirtas Ryšių skrydžio instituto kosmonautų būrio vadu. 1988 m. tapo kosmonautų bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju.

1989 m. vėl rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“, tačiau vėl buvo pakeisti „Mir“ eksploatacijos planai ir rugsėjo mėnesį pasirengimas buvo nutrauktas. Atliko 11 bandomųjų skridimų žemės atmosferoje kosminiu laivu „Buran“, bet į kosmoso platybes nebuvo išleistas.

Tuometinėje Tarybų Sąjungoje jis buvo laikomas pačiu patikimiausiu bandytoju: galėjo skraidyti net 57 modelių lėktuvais. Rimantas išlaikė tris kosminio parengimo programas. Ne kartą jis pažįstamų klausęs, kaip jį sutiktų Lietuvoje. Labiausiai norėjęs sužinoti, ar žmonės nesmerks, kad dirbo Rusijoje. Tai buvęs taurios sielos žmogus. Ir jo tragiška mirtis buvo tauri. 1990 m. rugsėjo 9 d. Italijoje, Trevizo provincijos Salgareda aerodrome, vyko aviacijos šou. Jo metu Rimantas vykdė eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu „Su–27“. Darydamas vertikalią pilotažo figūrą, jis pradėjo kilpą aukščiausiame jos taške. Šis taškas buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Rimantas beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo – lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai. Lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo. Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę.

Rimantas yra sakęs, kad paskraidęs kosmose, sugrįš į Lietuvą. Sugrįžo. Visiems laikams. Iškilus lakūnas amžino poilsio atgulė Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, netoli S. Dariaus ir S. Girėno, o Žukovskio miesto kapinėse yra memorialinis paminklas. Beje, Žukovske yra gatvė, pavadinta Rimanto Stankevičiaus vardu.

Jurgita PAPEČKYTĖ,

Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinės mokyklos mokytoja