„Suirutė – tai miražas, dūmas, fikcija. Kas yra šita jūsų suirutė? Senė su kriukiu? Ragana, kuri išdaužė visus stiklus, užgesino visas lempas? Ogi ji visai ir neegzistuoja. Štai kas yra: jeigu aš užuot operavęs kas vakarą imsiu savo bute dainuoti choru, mano namuos prasidės suirutė. Jeigu aš, įėjęs į išvietę, imsiu, atsiprašau už žodį, šlapintis šalimais unitazo, ir taip darys Zina ir Darja Petrovna, išvietėje prasidės suirutė. Vadinasi, suirutė ne klozetuose, o galvose. Tai reiškia, kad kiekvienas turi vanoti savo sprandą. Ir štai, kada kiekvienas išvanos iš savęs visokias haliucinacijas ir pradės švarinti pašiūres – dirbti tiesioginį savo darbą – suirutė išnyks pati savaime.“
Irenos Tamulynienės nuotrauka.
