Palikusi gerai apmokamą vadovės darbą viešųjų ryšių agentūroje ir geštalto psichoterapijos studijas, komunikacijos ekspertė Žydrė Dargužytė išsikėlė sau asmeninį tikslą tapti įgulos nare turtuolių jachtoje. Įgyvendinusi savo sumanymą, jauna moteris parašė analogų Lietuvoje neturinčią knygą „Mėnuo kaip metai“, kurioje drąsiai kalba apie tai, kas visada lieka nutylėta, kai plačiajai visuomenei rašoma apie darbą ir gyvenimą laive – nežmoniškas darbo sąlygas, psichologinį spaudimą, sekso turizmą bei nepakeliamą atskirtį.
Vilniaus knygų mugėje šeštadienį savo pirmąją knygą pristatysianti Žydrė Dargužytė sako, kad įgyvendinti planą patekti į šešių žvaigždučių standartus atitinkantį laivą, prireikė nemažai sumanumo ir laiko. Mat tarptautiniai konkursai į kajutės stiuardesės pareigas – milžiniški – norinčių daugiau nei laisvų pozicijų. Ne veltui juokaujama, kad šis darbas – tik išrinktiesiems – juk po kelių kruizų laukia turtingas gyvenimas krante. Nuosavas namas, geras automobilis ir daugybė kitų gražaus gyvenimo atributų, gavus kontraktą jachtoje su įspūdinga 3000 Eur alga, tampa ranka pasiekiami.
„Vis dėlto, kaip pati įsitikinau, gyvenimas laive pareikalauja sumokėti didelę kainą – neretai sušlubuoja fizinė ir emocinė sveikata, o įtraukiantys meilės romanai tampa didžiausių intrigų priežastimi. Kasdien eksperimentuojant tenka išmokti gyventi kitaip nei iki šiol gyvenai“, – darbo patirtį jachtoje perteikia Ž. Dargužytė.
Autorė savo knygoje atskleidžia ne tik gyvenimo laive niuansus, bet ir geštaltiškai aprašo vidines jausenas ir būsenas, kylančias uždaroje erdvėje, kur sunkus fizinis darbas lydi dešimt valandų per dieną, o miegoti tenka ankštoje kajutėje be langų, įkurtoje apatiniame laivo denyje, po vandeniu.
„Tai – knyga apie dvi Žydrės keliones: kelionę kruizine jachta Dunojumi, įsidarbinus ten kajutės stiuradese ir kartu kelionę į save. Abi kupinos iššūkių, baimių, nusivylimų ir įkvepiančių atradimų“, – sako knygą išleidusios leidyklos „Didakta“ atstovai.
Ž. Dargužytė savo gyvenimo etapą laive laiko sąmoningai pasirinktu eksperimentu, tačiau prisipažįsta, kad prieš išvykdama neplanavo rašyti knygos.
„Eksperimentas – neatsiejama mano gyvenimo dalis ne tik versle, bet ir asmeniniame gyvenime. Tikiu, kad leisdama sau kūrybiškai eksperimentuoti, kasdien artėju į TIKRĄJĄ save. Neeilinis mano laikas laive, dirbant kajutės stiuardese, leido nusirengti vadovės rūbą ne tik fiziškai. Geštaltiškai išgyvenusi kitokį nei man įprasta buvimą, grįžau įsisamoninusi, kad žmogaus, sugebančio būti čia ir dabar, galimybės yra beribės“, – įsitikinusi Ž. Dargužytė.
Recenziją knygai parengusi žurnalistė, rašytoja Audronė Urbonaitė mano, kad ši knyga tikrai perauklės cinikus. „Knygą turėtų perskaityti visi pasaulio cinikai. Gali būti, kad pasislėpę jie apsiašaros“, – intriguoja patyrusi rašytoja.
Gerų žodžių debiutantei negailėjo ir kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius: „Kai perskaičiau kūrinį, man kilo nesuvaldomas noras viską palikti ir pabėgti. Galbūt net įsitikinti, ar tikrai įveikčiau tokį išbandymą, kokiam pasiryžo Žydrė“.
