Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus.
Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų. Anemija taip pat pasireiškia dėl nesubalansuotos mitybos, ypač – šviežių vaisių, daržovių stokos.
Labiau kamuoja moteris
Pagrindiniai simptomai, liudijantys mažakraujystę yra bendras silpnumas, apetito stoka, miego sutrikimas, prislėgta nuotaika, blyški oda, plaukų slinkimas, dažnas širdies plakimas, mirgėjimas akyse, atminties pablogėjimas.
Vyrams ši liga, anot E. Svikščiūtės, nustatoma gerokai rečiau nei moterims. Joms anemija gali pasireikšti esant gausioms mėnesinėms ir nėštumo metu.
„Mažakraujystė taip pat gali atsirasti tiems, kurie laikosi griežtų dietų, riboja mėsos produktų suvartojimą. Ją taip pat skatina sunkus protinis ar fizinis darbas, rūkymas, gausus kavos vartojimas, lėtinės ligos, kurių metu pasireiškia kraujavimas. Vaikams ir paaugliams mažakraujystė kartais nustatoma augimo periodu“, – priežastis vardija šeimos gydytoja.
Pacientams, kuriems norima patvirtinti arba atmesti šios ligos diagnozę, atliekamas bendras kraujo tyrimas, nustatoma feritino, geležies koncentracija, o įtariant vitamino B12 stokos anemiją, tiriama jo koncentracija.
Mažakraujystė nustatoma, kai hemoglobino koncentracija kraujyje vaisingo amžiaus moterims būna mažesnė nei 120 g/l, vyrams bei moterims po menopauzės – mažiau nei 130 g/l. Šios ligos atveju eritrocitų kiekis moterų kraujyje būna mažesnis nei 3,9 x 1012, vyrams – mažesnis nei 4,3 x 1012.
Svarbu subalansuoti mitybą
Pasak „MediCA klinika“ šeimos gydytojos, mažakraujystės išvengti padės pilnavertė mityba. Geležies yra gausu raudonoje mėsoje (jautienoje, veršienoje, kepenyse), žuvyje, triušienoje, kalakutienoje. Šio elemento atsargas galima papildyti ir valgant augalinės kilmės maistą: burokėlius, pupas, pupeles, žaliuosius žirnelius, raudongūžius kopūstus, krienus, petražoles, dilgėles ir pan.
Geležies pasisavinimą padidina vitaminas C ir jo sudėtyje turintys produktai – citrusiniai vaisiai, vaisių sultys, todėl rekomenduojama, pavyzdžiui, valgant burokėlių salotas, jas apšlakstyti citrinų sultimis. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad geležies pasisavinimą mažina pieno produktai, todėl juos reikėtų valgyti atskirai, o ne su maistu, turinčiu daug geležies.
Norint išvengti mažakraujystės derėtų atsisakyti ir žalingų įpročių, būti fiziškai aktyviems, leisti pakankamai laiko gryname ore, gydyti lėtines ligas.
Tiems, kuriems anemija patvirtinta gydytojo, naudinga vartoti geležies papildus. Juos šeimos gydytoja pataria vartoti laikantis tikslių nurodymų.
„Vartoti geležies papildus reikėtų atlikus kraujo tyrimus ir gavus gydytojo rekomendacijas. Ilgą laiką saugu vartoti tik maisto papildus, kurių sudėtyje yra nedidelis geležies kiekis arba augalinės kilmės papildus. Neteisingai vartojant, geležies papildų galima ir perdozuoti. Pirmiausia tai sukeltų virškinimo trakto sutrikimų – pykinimą, vidurių užkietėjimą“, – sako E. Svikščiūtė.
Gydytojos teigimu, išvengti mažakraujystės ar atstatyti geležies trūkumą patiriantį organizmą dažniausiai nėra sudėtinga – tereikia neignoruoti atsiradusių simptomų ir netrukus savijauta pastebimai pagerės.
