Jo „gyvenimas“ būtų puikus įtempto siužeto filmo scenarijus, prasidedantis Rusijoje, caro Ivano Žiauriojo laikais ir pasiekiantis mūsų laikus. Jam teko patirti sukilimus, karus, pabuvoti Maskvoje, Sankt Peterburge, kelis kartus grįžti į Lietuvą. Kas jis? Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos varpas. Vienas iš 100 varpų, „dalyvausiančių“ projekte „Gloria Lietuvai“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Marijampolės varpo istorijos pradžia – caro dovana vienuolynui
„Šio varpo istorijos pradžia siekia XVI a., kai Rusiją valdė pusiau pamišęs caras Ivanas Žiaurusis. Šis caras, nužudęs tūkstančius žmonių, tarp jų ir savo sūnų, žudė, atgailavo ir vėl žudė. Matyt, eilinį kartą atgailaudamas, jis padovanojo stačiatikių vienuolynui Svensko vietovėje netoli tuometinės sienos su Lietuva (dabar Rusijos Federacijos Briansko sritis) didelį, daugiau kaip dvi tonas sveriantį varpą“, – pradeda pasakojimą apie šį istorinį varpą dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.
Neilgai šis varpas skambėjo vienuoliams – 1664 m. vienuolyną užėmė ir nusiaubė Krymo totoriai. Ir tada istorijos vingiai šį varpą pirmą kartą atvedė į Lietuvą. Prie to prisidėjo Lietuvos lauko etmonas Mykolas Pacas, nežinia kokiu būdu atgavęs pagrobtą Rusijos caro varpą ir sugebėjęs atgabenti jį į Lietuvą. Neaišku, kokių planų turėjo etmonas dėl to varpo, tačiau galiausiai perleido jį savo pusbroliui Kristupui Zigmantui Pacui, Pažaislio vienuolyno fundatoriui. Taip Svensko vienuolyno varpas atsidūrė Pažaislio vienuolyne, sodo gale stovėjusioje vienišoje varpinėje. Tačiau ramybe jis džiaugėsi neilgai.
1794 m. vykstant T. Kosciuškos sukilimui, labai trūko ginklų, ypač patrankų, tad sukilėliai nusprendė lieti jas iš bažnyčių varpų. Liūdnas likimas neaplenkė ir Svensko varpo – jis buvo nukeltas iš varpinės, suskaldytas ir nuvežtas į Kauną. Tačiau sukilimas tuo metu jau buvo beveik žlugęs, tad vienuoliai tyliai susigrąžino varpo šukes. Beveik pusšimtį metų jos gulėjo užmirštos sandėlyje.
Antrasis varpo gimimas Sankt Peterburge
Po 1831 m. sukilimo Pažaislio kamaldulių vienuolynas buvo uždarytas ir čia įsikūrė kiti vienuoliai – rusai stačiatikiai. Jie nuplėšė varinius vienuolyno stogus, surinko senojo varpo šukes ir visa tai nuvežė į Sankt Peterburgą. Iš viso šio turto buvo nulieti 7 nauji varpai, kurie grįžo į Pažaislį ir sudaužytas varpas vėl suskambo naujai. Tačiau vienas iš šių varpų, pats didžiausias, svėręs daugiau kaip toną, greitai įskilo ir vėl jo laukė kelionė į Peterburgą. Čia 1887 m. garsaus liejiko Aleksandro Lavrovo varpų liejykloje jis perlietas dar kartą, ir vėl pargrįžo atgal į Pažaislį.
Prasidėjus I pasauliniam karui ir vokiečiams įsiveržus į Lietuvą, 1915 m. varpas vėl keliauja į Rusiją, šį kartą – į Maskvą, kur karą saugiai praleido Maskvos Kremliaus arsenalo sandėliuose. 1925 m. jis dar kartą sugrįžo į atsikūrusią Lietuvos valstybę, į savo „namus“ – Pažaislio vienuolyną. Čia jau šeimininkavo iš JAV atvykusios vienuolės kazimierietės. Tad senajį varpą, be didelių sentimentų jos perleido Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikai.
„1926 m. birželio 29 d. varpas buvo pašventintas Šv. Povilo vardu ir įkeltas į bokštą, kuriame kabo iki šiol, laukdamas eilinės savo kelionės“, – baigė savo pasakojimą dr. G. Žalėnas.
Taigi, marijampoliečiai pagrįstai gali didžiuotis ne tik savo įspūdinga bazilika, bet ir varpu, kurio istorija glaudžiai susijusi su visos Lietuvos istorija.
Įspūdingas ir kitas Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos varpas, pašvęstas Šv. Juozapui, nulietas 1787 m. Johann‘o Albrecht‘o Bellmann‘o Karaliaučiuje.
Varpai – istorijos ir dabarties jungtis
Tokios įspūdingos varpų istorijos ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių inicijuoti projektą „Gloria Lietuvai“, skirtą atkreipti dėmesį į Lietuvos varpus.
„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, – komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.
Projekto kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdama ir filmuodama svarbiausius krašto varpus. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas varpų: ne tik vertingiausi istoriniai varpai, bet ir lietuviams emociškai svarbūs; varpai, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus.
Visų šių varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, jis bus tiesiogiai transliuojamas ir per Lietuvos nacionalinę televiziją. Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.
Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.
Vaida SAMUOLYTĖ
Artiom Myškin nuotraukose: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos varpai
