2019 m. vasario 27 d. vyko Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Kniežaitė-Gofmanė, Marijampolės regiono plėtros tarybos nariai ir Marijampolės regiono savivaldybių administracijų bei Marijampolės kolegijos atstovai. Posėdžiui pirmininkavo Tarybos pirmininkas Metas Ražinskas.
Vykusiame posėdyje Marijampolės regiono plėtros taryba pirmuoju sprendimu suplanavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kuruojamų regioninių priemonių „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas“, „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“ ir „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas“ veiklos lėšų rezervą, kuris Marijampolės regionui sudaro 379 699,87 Eur. Taryba nusprendė papildomas ES fondų lėšas paskirstyti pagal poreikį šiuo metu įgyvendinamiems projektams papildomai finansuoti, t. y. projektams ,,Ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtra Kazlų Rūdoje“, ,,Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastato modernizavimas“, ,,Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas Šakių mieste“ ir ,,Ugdymo kokybės gerinimas Kalvarijos gimnazijoje“.
Taip pat Taryba nutarė informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad esant galimybėms ir (ar) sutaupymams kituose regionuose, Marijampolės regionui būtų skirtos papildomos ES fondų lėšos.
Tarybos posėdyje dalyvavusi Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė pristatė informaciją apie Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus pertvarką. Pranešėja informavo, kad pertvarkos modelio tikslas – parengti vandens paslaugų sektoriaus pertvarkos (stambinimo) modelį, siekiant veiklos efektyvumo (mažinti veiklos sąnaudas, keisti sąnaudų struktūrą, visiškai įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą, mažinti paslaugų kainų netolygumus savivaldybėse, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą) ir valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimo. Aplinkos ministerijos atstovė informavo, kad šios pertvarkos vykdymą paskatino paslaugų kainų skirtumai savivaldybėse bei reikalingi pokyčiai, susiję su vandens tiekimo įmonių sąnaudų struktūra. Agnė Kniežaitė-Gofmanė teigė, kad siekiant išręsti susidariusias problemas ketinama stambinti vandens įmones ir konsoliduoti paslaugas. Pranešėja informavo, kad Aplinkos ministerija planuoja įgyvendinti projektą ,,Vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelio nustatymas“, kurio tikslas – parengti Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planą, apimantį įmonių veiklos analizę, vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelio nustatymą ir parengimą. Siekiant į projekto rengimą ir derinimą įtraukti visas interesuotas puses, Aplinkos ministerija steigs patariamojo pobūdžio priežiūros komitetą, kuriame institucijų atstovai galės stebėti paslaugų pirkimo sutarties vykdymą, teikti rekomendacijas tarpinėms ir galutinei ataskaitoms, rengiant rekomendacijų įgyvendinimo planą. Marijampolės regiono plėtros taryba nusprendė į Aplinkos ministerijos steigiamą priežiūros komitetą dėl vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelio nustatymo tikruoju nariu deleguoti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdą Tumelį, o pakaitiniu – Viešosios įstaigos Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorių Gintarą Skamaročių.
Regiono plėtros departamento prie VRM Marijampolės apskrities skyriaus informacija
išplatintame viešame straipsnyje apie vykusį šios tarybos posėdį, neminimas 3-iasis darbotvarkės klausimas „Dėl Sūduvos krašto antro savivaldos lygmens“, kurį parengiau ir posėdyje pristačiau. Partijų atstovai jam nepritarė, o dabar dar ir bandoma jį “ištrinti”.
Ar rinkimų aplinka suteikia kam nors teisę kitus kandidatus diskriminuoti ir išvengti viešumo apie savo pačių partinius žaidimus? Tarybos pirmininkas yra Darbo partijos skyriaus pirmininkas – jis taip pat kandidatas.
Turite žinoti kas ir kaip vyksta partijų gyvenime – todėl savo krašte mes netenkame gausios dalies galimybių.
Cituoju savo tekstą pateiktą svarstymui taryboje:
“į Sūduvos krašto gyventojų siekius ir teisėtus lūkesčius greitesniam kraštų / regionų augimui ir netolygumų bei atskirties mažinimui, krašto bendruomenės ir ekonominio potencialo stiprinimui, atsakomybės ir kūrybiškumo skatinimui, Marijampolės regiono plėtros tarybos narių pasikartojančiai išsakomas nuostatas nacionalinės regioninės politikos vykdymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, o taip pat Europos Sąjungos institucijų rekomendacijas dėl regioninės savivaldos 2-o lygmens įvedimo Lietuvoje,
Marijampolės regiono plėtros taryba n u s p r e n d ž i a:
1.kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašant pradėti antro savivaldos lygmens įteisinimo procesą visoje Lietuvoje, arba bandomuoju (pilotiniu) pasirenkant tik Sūduvos kraštą (regioną) etnografiniu pagrindu, jo sostine numatant Marijampolės miestą.
2. kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašant Europos Sąjungos 2021-2027 metų finansinio laikotarpio paramą Lietuvoje labiau decentralizuoti ir apie 40 procentų jos lėšų skirti kraštų (regionų) poreikiams bei atsakomybėms įgyvendinti, atitinkamai skiriant ir Valstybės kasmetinio biudžeto lėšų dalį.”
Siekdamas platesnio pritarimo sprendimo priėmimui, šiame esminės nuostatos išreiškimo etape, pasiūliau neįsirėminti konkrečiomis siektinomis veiklos sritimis ir funkcijomis.”
Klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas ir svarstytas, bet partijas taryboje atstovaujančių narių paklausimai ir pastabos parodė, kad sprendimui būtų pritarta tuo atveju, jeigu centrinės valdžios duotų išankstinį sutikimą ir/ar, jeigu tai būtų jų partijos atstovo pasiūlymas.
MRPT posėdžių metu bei kituose susitikimuose buvo dažnai pasikalbama apie būtinybę ginti savo krašto interesus. Kalbos padeda bręsti, bet pokyčių jos neduoda. Esminių rezultatų galime pasiekti tik apsispręsdami ir priimdami drąsius nepartizuotus sprendimus.
Deja, partijų pozicija šiuo atveju vėl buvo svarbiau nei krašto interesai – sprendimui nepritarta.
Taip pat kandidatas – socdemas P. Isoda prieš pat balsavimą iš posėdžio pasišalino, tačiau klausimo esmę suprato ir palaikymą išsakė realybę suvokiantis bei šių klausimų patirties turintis, bet ne vadas V.Tumelis.
Ir M.Ražinskas, ir P.Isoda žodžiais būna už, deja. Šis pavyzdys rodo, kaip būna realybėje, kai reikia vykdyti pažadus, “atsakyti už savo žodžius”. Šioje istorijoje bandyta palikti tik tuos žodžius, kuriuos jis pats sakė.
Deja, tokie yra partijų vadai, ir netikiu,kad jie patys ar jų elgesys kada nors pasikeis?