…Jie – ne kelių chuliganai, rizikuojantys savo ir kitų gyvybe vardan greičio kelyje ir adrenalino kraujyje. Jie – jėga, kelianti pasigėrėjimą, kai visuomenės akyse pasirodo visa didybe – įspūdinga kolona odiniais drabužiais vilkinčių žmonių, raitų ant juodų plieno žirgų.
Susipažinkite: Marijampolės baikerių klubas „Siena“, ne vieno ne tik Marijampolės renginio puošmena, gyvuojantis jau apie 20 metų, taigi, kaip ir dera tikram pilnamečiui, jaunas, veržlus ir labai atsakingas.
Masinių renginių puošmena
„Siena“ visuomenės dėmesį labai atkreipia bent dukart per metus: per baikerių sezono atidarymo–uždarymo šventes, klubas, sukvietęs ir visus kitus motociklininkus dalyvauti iškilmingoje kolonoje aplink miestą, pasirodo via savo jėga ir didybe – abejingų šiam reginiui beveik nelieka.
Visuomeninis gyvenimas – plačiai matomas klubo kelio veiklos puslapis. „Siena“ sulaukia daug kvietimų papuošti įvairius masinius renginius – tiek daug, kad net tenka rinktis. O tradicija tapo dalyvauti Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje, valstybinėse šventėse (Liepos 6-oji, Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji be „Sienos“ jau neapsieina), kraujo donorystės akcijose. Klubo nariai noriai lanko globos namų vaikus: štai jau 10 metų trunka gražus bendravimas su Sangrūdos vaikų globos namais. Vienąkart metuose „Sienos“ baikeriai šiems vaikams dovanoja tikrą šventę, kurios metu ne tik bendrauja, vaišinasi, bet ir pavėžina vaikus plieno žirgais. Tradicija ir antrą Kalėdų dieną suvažiuoti prie pagrindinės miesto eglės su motociklais. Taigi nišų įsilieti į visuomenės gyvenimą netrūksta. O jeigu kurį laiką nebūna „rimtesnių“ renginių, klubo nariai neišsibarsto: humoro jausmo nestokojantys žmonės surengia šventę kad ir Pasaulinei pingvinų sąmoningumo dienai paminėti!
Būna ir nesusipratimų, paradoksų. „Sieną“ siejo labai gražus bendravimas su šviesios atminties Marijampolės meru Vidmantu Braziu. Kai meras mirė, pagerbti paskutinį kartą mero klubo nariai atvyko su motociklais, kuriuos, eidami į salę, pastatė J. Basanavičiaus aikštėje. Policija šią atsisveikinimo akciją įvertino baudomis, nors leidimą tam baikeriai turėjo. Tuo tarpu nei per „Miesto dienas“ leidimų nebūta, nei per akciją „Žydintis tiltas“ (čia netgi policininkes motociklais vėžino Poezijos parko takais – tai visiškai draudžiama), bet tuomet tai niekam nerūpėjo…
Kiekvienas klubo narys – kaip stiprios sienos plyta
Nors Lietuvoje tikrai gausu įvairaus „kalibro“ baikerių klubų, „Siena“ – vienintelis motoklubas Sūduvos krašte, plėtojantis moto judėjimą Marijampolės apskrityje, nuo pat gimimo „važiavęs“ šiek kiek kitokiu keliu nei visi ir stengęsis išsiskirti iš bendros masės. Apie tai kalba ir klubo vardas, ir atributika, ir vidaus taisyklės, ir klube tvyranti patriotinė dvasia, taip pat ir tai, jog klubo narių motociklai tik juodi.
Šiuo metu klube yra 40 narių (šalia 39 vyrų yra vos viena moteris – Gintarė), dar tiek – „prie klubo“ (ne nariai, bet klubui simpatizuojantys). Klubo nariai – daugiausiai baikeriai iš Marijampolės, bet yra ir iš Vilkaviškio, Vilniaus, o tie, kurie pagal savo gyvenamąją vietą taip atitolę, kad negali steigti savo padalinio (būtina ne mažiau kaip 6 narių), vadinami bastūnais. Tokių yra net Norvegijoje, o šįmet klubo rėmėju tapo ir iš Čilėje gyvenantis vyras.
Kodėl „Siena“? „Kiekvienas klubo narys – kaip plyta, taigi iš tų „plytų“ ir susideda siena –stipri, tvirta“, – klubo pavadinimo etimologiją aiškina klubo prezidentas Heraldas Kalesevičius. Vos ne visi klubai Lietuvoje nešioja angliškus pavadinimus, o štai „Sienos“ idėja – ugdyti patriotinę dvasią, todėl lietuviškumas čia puoselėjamas ir pavadinimo, ir klubo kelio prioritetais.
Galvose – ne tik vėjas
„Kai šalyje stojo Nepriklausomybė, norėjosi visko, kas yra kitaip, – klubo istorijos ištakas apžvelgia H. Kalesevičius, – žinojome, kas yra senieji motociklai (IŽ, JAVA…), žinojome, kad pasaulis sparčiai žengia į priekį. Taip pat norėjosi išskirtinumo: nejaugi motociklininkai – tik patrakėliai? Pasaulyje plačiai prigiję pavadinimas baikeriai. Tačiau tai tik pavadinimas, kurį bet kada, atsiradus geresniam, galima pakeisti“.
Klubo šaknys siekia dar 1990-uosius, tuomet jis vadinosi „Marijampolės rokerių klubu“, vienijančiu jaunimą, besidomintį motociklais. Įpusėjus 1992-iesiems, kaitrus MRK laužas prigeso, o likę žarijos kantriai ruseno šešerius metus. 1998-aisiais metais klubas su naujais nariais, nauju pavadinimu, nauja atributika ir praktiškai senais tikslais atgaivintas. „Per visą klubo istorijos laikotarpį po „Sienos“ vėliava glaudėsi daug rimtų motorizuotų „vaiduoklių“, jau nekalbant apie žymiai didesnį būrį tų, kurie trynėsi ar vis dar tebesitrina aplink „Sieną“, – teigia „Sienos“ vyrai.
Kas yra baikeris? Jei trumpai, kaip aiškina „Sienos“ vyrai, – tas, kuriam vėjas galvoj. „Baikeris, – pokštauja pašnekovai, – jei labai norime sulietuvinti, kilęs nuo žodžio „baika“ (žarg. – „pokštas“), vadinasi, baikeriai – linksmi žmonės, pokštininkai!“
Taigi klubas – saviraiškos, laisvalaikio praleidimo būdas, bet ne tik. Baikeriai savo „arkliukui“ ištikimi nuolat: motociklas – kasdienė transporto priemonė, su kuria lekia ir į pasimatymus, ir į darbą. „Sienos“ veikla, arba, kaip jie patys vadina, klubo kelias – kelionės, susitikimai, bendravimas, renginiai, klubo namų, esančių Marijampolėje, puoselėjimas. Visi, kurie čia ateina, ateina su pirmutiniu tikslu – tobulinti klubo kelią, taigi į klubą kažką gero įnešti. Kiekvienas klubo narys turi savo pareigas, yra nustatytos taisyklės, susiformavusios tradicijos.
Greičio fanatikais klubo narių nepavadinsi, mat pirmiausia saugumas kelyje – sau ir kitiems eismo dalyviams. „Viskas priklauso nuo žmogaus smegenų“, – įsitikinę jie, todėl vadinamųjų kelių gaidelių netoleruoja. Štai kodėl klube galioja gan griežtos vidaus taisyklės, kurių laikytis kiekvienam klubo nariui yra privalu, kad visiems būtų gera, saugu. Ir tai pasiteisina!
„Kai kalbame apie tvarką, – sako Heraldas, – vienareikšmiškai klubo narys turi turėti galiojantį motociklo vairavimo pažymėjimą, techniškai tvarkingą motociklą – ir tai elementaru.“
„Siena“ populiari, nuolat daugėja norinčių tapti jos nariais, tačiau tai padaryti ne taip paprasta. Egzistuoja trys pakopos į klubą: kandidatas, perspektyvus kandidatas ir narys, taigi iki tikrojo klubo nario gan ilgas kelias. O klubo nariu gali tapti žmogus, kuriam yra ne mažiau kaip 25 metai.
Didžiulė šeima, vienijanti ir gaisrininką, ir kleboną, ir…
Šiame klube viskas prasideda nuo žmogaus ir jo motociklo. Po to – atributika: antsiuvai (baikerio „veidas“ – nugara), herbas ir dominuojančios trys spalvos: geltona, raudona ir juoda. Nuo viduramžių riteriai turėjo savo spalvas, herbą, vėliavą, pagal tai jie buvo atpažįstami. „Sienos“ herbe – stilizuotos viduramžių sienos fragmentas, dvigubas motociklas. Nario motociklas – juodas, tai – taisyklė.
Kiekvieną penktadienį organizuojama atvirų durų diena. Tuomet klubo namai atviri kiekvienam, norinčiam pabendrauti su baikeriais jų aplinkoje, pamatyti jų gyvenimą „iš vidaus“, susipažinti. O patys klubo nariai čia lankosi, kada tik šauna jiems į galvą. Reguliarūs klubo narių susirinkimai vyksta kas dvi savaitės: susirenka spręsti problemų, aptarti einamųjų reikalų.
Klubas – didžiulė šeima, kartu išgyvenanti ir pakilimus, ir nuopuolius, ir džiaugsmus, ir rūpesčius. Tai pačių įvairiausių profesijų atstovai, kuriuos vienija ne vien vėjas galvoje. Ir gerai, mat jei tik kokia problema, tuoj puoli dairytis, kas čia galėtų būti labiausiai kompetentingas. Ir tuoj randi! „Kai klube gali rasti bet kokios specialybės atstovą – nuo gaisrininko iki klebono, viską įmanoma išspręsti“, – sako Heraldas.
Kai pseudonimas pakeičia tikrąjį vardą
Klubo nariai vienas kitą dažnai vadina pseudonimu, kuris tiesiog suauga su žmogumi. Kam reikalingos pravardės. „Kai klube yra trys Mindaugai, kaip juos atrinkti?“ – lyg juokais, lyg rimtai sako vyrai. Bet taip jau gaunasi, kad pravardė netyčia iššoka iš lyg ir nekalto fakto ir palaipsniui tampa žmogaus antruoju vardu, į kurį jis reaguoja greičiau nei į prigimtinį vardą. Štai užteko kartą žmogui pašliaužioti su miegmaišiu ir nuo to laiko jis atsiliepia šaukiamas Vikšru. Boulingui pravardę „prikabino“ buvusi darbovietė: nors jau 15 metų jis ten nebedirba, atsiliepia vadinamas Boulingu, Greitukė – irgi dėl darbo nešioja tokį pseudonimą – vairuoja greitosios pagalbos automobilį, Gipsui pravardę prikabino nelaimingas atsitikimas: lūžusi ranka įdėta į gipso įtvarą, o Kopėčios tapo Kopėčiomis, kai kartą nusivertė nuo kopėčių. O kur dar Špykis, Gelda, Vienavalkis, Ūdra ir kiti! Klubo nariai – broliai, bendravimas tarpusavyje (laisvas, nevaržomas, su didele humoro doze) jiems – irgi gyvenimo būdas.
Dviejų ratų sindromas įveikiant tūkstančius kilometrų
Populiarios baikerių kelionės ir po užsienio šalis, kai įveikiami tūkstančiai kilometrų. Jau „išmaišyta“ Europa, keliauta ir po Azijos šalis. Šiemet grupė klubiečių jau lankėsi Ukrainoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Ispanijoje. Kelionių maršrutą koreguoja ne tik noras nuvykti į konkrečią šalį, bet ir ten vykstantys renginiai. Kelionės po užsienį vyksta ne tik šiltuoju metų laiku.
Būna, kad per dieną numina ir 1000 ir net daugiau kilometrų. Tai savęs išbandymas, įsitikinę baikeriai, tai išėjimas iš komforto zonos, tad kuo toliau – tuo smagiau. Kelionėse būna visko: parpuolei su motociklu – pakilai, kažkas sugedo – pataisei. O kur dar oro sąlygos! Prie motociklo lietsargis neprikabintas, tad jei lyja, permerkia kiaurai, musės, uodai – viską lėkdamas suvalgai, karkvabalis į tarpuragį trenkia, bitė į ranką įgelia – niekam nepasiskųsi. O vakare ausyse ūžia… Vis tik tos kelionės – ir tikra palaima širdžiai. Važiuodamas motociklu, gėriesi besikeičiančia gamta, susilieji su ja: užuodi kiekvieną kvapą, kitaip įvertini ir oro kaitą: čia štai lietus permerkė kiaurai, o paskui išlindusi saulė išdžiovina.
Tokios kelionės – ne tik savęs išbandymas, akiračio praplėtimas, bet ir naujų kontaktų, kurie virsta gražiu tarptautiniu bendravimu, užmezgimas. „Siena“ bendrauja ne vien su Lietuvos tokio pobūdžio klubais, bet ir su užsienio. „Dviejų ratų sindromas – labai rimtas reikalas“, – įsitikinę „Sienos“ nariai.
Pagrindinės nuotraukos autorius – Vytenis Skroblas.
Zmones gal ir puikus bet motociklu duslintuvai ir ju garsas, keliantis zmones is lovu tai katastrofa!!!!
Siulyciau teksto autorei zmones pakalbinti, kurie kencia nuo siu “nuostabiu” zmoniu!!!!
Gal jie ir šaunūs vyrukai, bet miegamajame rajone jiems nevieta. Kiek metų prašom valdžios, kad iškrapštytų juos iš čia.
Vien tik užvedamas motocijlas primena griaustini, o kai ju daug. Ar velai vakare. SIAUBAS.
Graziai parasyta, bet tegul paraso kaip jie miegamajame rajone naktimis savo zirgais riaumoja, kaip negerbia gyventoju savo naktiniais baliukais!!!! Nera rodos jiems miesto pakrasty isikurti??? Cia juk miegamas rajonas, zmones skundziasi istisai, bet kai klerkai is valdzios klube sedi, paprasti zmones niekam neidomus…..
SIENA – seniai jau Marijampolės veido dalis, tikrai labai neįkyriai įsipaišiusi į bendrą vaizdą. Šaunu! O po straipsnio, daugiau apie SIENĄ sužinojus, reikia sakyti, kad tai dar labiau verti pagarbos šie žmonės. Reikia straipsnio tęsinio – apie aktyviausius, įdomiausius, daugiausia patirties klube turinčius konkrečius narius (kunigas? gaisrininkas? moteris?) Ir kaip jiems sekasi suderinti savo šią aistrą su kitais šeimos nariais… SĖKMĖS!
Super motociklų klubas SIENA , puikūs žmonės