Praėjusį trečiadienį, gegužės 27 d., Marijampolės dramos teatras žiūrovams padovanojo premjerą – spektaklį, pastatytą pagal Ivano Bukovčano pjesę „Luidžio širdis“. Tai dviejų dalių tragifarsas, atskleidžiantis šiuolaikinės visuomenės degradavimą: tikrųjų vertybių niveliaciją, masinės psichozės, kurią sumaniai kursto tinkamai paleista sensacija, apimtus žmones bei graudžiai juokingą manipuliavimą moralines atramas praradusiais žmonėmis.
Visas spektaklio veiksmas vyksta JAV kalėjimo vienutėje, kurios pagrindinis akcentas – elektros kėdė. Luidžis Lombardis (aktorius Remigijus Petrucionis) – gangsteris, nuteistas mirties bausme už dvigubą žmogžudystę, elektros kėdėje, nuolat ją „matuodamasis“, jaučiasi lyg soste. Jo advokatas Benis Maklaudas (aktorius Gintaras Misiurevičius), nesugebėjęs savo kliento ištraukti iš nuteisimo mirti, pasiūlo genialų planą nuteistojo gyvybei išgelbėti: žmogžudys kilniai padovanos savo širdį ligoninei, o kadangi širdį po mirties reikia išsaugoti ,,gyvą”, elektros kėdėje mirtis netinka: nuteistajam reikėsią nukirsti galvą – o tai jau labai nehumaniška. Advokato stropiai parengtas planas plačiai paviešinamas. Likus mėnesiui iki Luidžio mirties bausmės įvykdymo, mirtininko vienutė tampa aistrų arena. Luidžis Lombardis – jau ne gangsteris, jis – didvyris, dėl kurio širdies ima eiti iš proto kone visas pasaulis: mirtininko širdies reikia net majorui Džeimsui Appelgeitui (aktorius Renaldas Žilinskas), kuris pasiskubina ją… nupirkti. Luidžis perpranta žaidimo esmę, tad savo širdį pažada visiems. Groteskiškai vaizduojama donja Dolores (aktorė Zita Valiukienė), maldaujanti Luidžio širdies savo vyrui ir mainais siūlanti… savo dukrą Dianą (aktorė Justina Širvelytė), Luidžio žmona Izabelė (aktorė Rita Gvazdaitienė), dėl kurios neištikimybės nuteistasis ir tapo žudiku, reikalaujanti širdies savo globėjui, senyvo amžiaus žmogui. Luidžio širdies istorija, įgavusi neregėtą mastą, privilioja ir Frenką Morisą (aktorius Egidijus Tulickas), rašytoją, pasišovusį apie tai parašyti knygą. Mirtininko kamera tampa pasaulio centru, geraširdis prižiūrėtojas Mičelas (aktorius Jonas Augustauskas) vos spėja vedžioti čionai lankytojus… Luidžis atvirai tyčiojasi iš visų, suvokęs, jog aplink nėra nieko tikro. Vienintelė jo viltis, nukreipta į… praeitį: kaip prarastasis rojus jam regisi gimtasis kaimas Sicilijoje, kuriam jis ir paskiria majoro sumokėtus pinigus už širdį.
Veiksmo atomazga – įaudrintos minios, troškusios mirtininko širdies, susidorojimas. Luidžis, nesulaukęs oficialaus mirties bausmės įvykdymo laiko, nulinčiuojamas: jis miršta nuo skėčio sidabrine rankena. Advokato atnešta žinia – naujasis gubernatorius patenkina malonės prašymą – ateina per vėlai. Didysis planas žlugo: nebelieka širdies, kursčiusios aistras, taigi ir Frenkas Morisas jau nebenori knygos rašyti…
Spektaklis, kurį režisavo Romualdas Kučiauskas (dailininkė Ieva Misiurevičienė, šviesų dailininkas Marius Miškinis), žiūrovą „pagavo“ nuo pat pirmos akimirkos ir „nebepaleido“ iki pat pabaigos. Ryškiai sukurti personažai, veiksmo dinamika, išsitrynusi plonytė riba, skirianti komediją nuo tragedijos, ir katarsis, likęs žiūrovui po spektaklio, leidžia kalbėti apie spektaklį kaip apie tikrai ryškų mūsų krašto kultūros įvykį.
Laima GRIGAITYTĖ
Autorės nuotraukos.