„Žmogus arba yra laisvas, arba nėra. Jei esi laisvas, tai toks esi bet kokiomis aplinkybėmis. Vieni maniakiškai laikosi taisyklių ir neleidžia sau nė trupučio joms nusižengti; tai perfekcionistai, kasdieniniame gyvenime jaučiantys didžiulį spaudimą, kurį patys sau ir sukelia, – jie patys nustato tokius reikalavimus, kurių neprimestų net tironiškas viršininkas. Ir atvirkščiai – pažįstu žmonių, kurie laisvę painioja su visišku ribų nebuvimu ir tampa savo tinginystės vergais, ant sofos priešais televizorių sudribusiais zombiais, nesugebančiais įgyvendinti nė vieno sumanymo, o kartais išvis neturinčiais sumanymų. Dar kiti puola vaikytis malonumų ir galiausiai tampa priklausomi nuo cukraus, alkoholio arba sekso. Ar jie iš tikrųjų laisvi? Pažįstu ir tokių, kurie taip nerimauja dėl to, ką apie juos mano ir kaip į juos žiūri kiti, kad irgi netenka laisvės. (…) Mums, žmonėms, nelengva būti išties laisviems, suvokti, kokie esame ir kas širdies gilumoje mums svarbiausia, ir kiekvieną akimirką būtent pagal tai gyventi.“
Jolantos Nejuvienės nuotrauka.
