Keista ši vasara: tai karšta, tai vėsu.
Tai balos telkšo, tai lietaus nė lašo.
Nespėjome pamiršti Joninių, smagių Rasų,
O šai jau liepa savo laiškus rašo.
Iš trijų vasaros vaikų pati vidurinioji.
Sesuo, pasidabinus Mindaugo karaliaus karūna.
Septintą numerį kas metai ji nešioja,
Užtat dosni visiems – kaip ir Šv. Ona.
Juk pats vešėjimo ir subrendimo metas,
Kai žemė kvepia džiūstančiu šienu ir medumi,
Kai broliai septyni, miegot ilgai įpratę,
Lyg kibirais visus aplieja lietumi.
Sušoki, liepa, vasaros viliotinį:
Avietėmis, mėlynėmis ir obuoliais viliok.
Sulaukę šviežių bulvių nebijokime
Laimingai metų šių kelionę tęst…
Irenos Tamulynienės nuotrauka.
Gražios Jūsų eilės,Aldute