Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“, o aprašant baltų gentis prie Baltijos jūros įvardinti sūduviai, galindai, sėliai ir kiti, pabrėždamas, kad, 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 metais bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis, įvertindamas Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje, siekdamas pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės istorijoje, nutarė paskelbti 2022 metus Sūduvos metais.
Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus 2022 m. birželio 3 d. Sūduvos metams paminėti organizuoja mokslinę konferenciją „Sūduva nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“.
Konferencijos moderatorius – Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas.
PROGRAMA
9.30–10.00 Registracija
10.00–10.30 Sveikinimo žodis
10.30–10.50 Dr. Vygandas Juodagalvis (Lietuvos istorijos institutas). Pirmieji Sūduvos gyventojai ir jų palikimas
11.00–11.20 Prof. dr. Aleksiejus Luchtanas (Vilniaus universitetas). Ką mena Kunigiškių ir Piliakalnių piliakalniai
11.30–11.50 Doc. dr. Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas). Sūduva Ankstyvuoju metalų laikotarpiu
12.00–12.20 Dr. Tomas Baranauskas (Lietuvos istorijos institutas). Sūduva kryžiuočių karų metu
12.30–13.30 Pietų pertrauka
13.40–14.00 Prof. dr. Virgilijus Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija). 1830–1831 m. sukilimas Marijampolės ir Kalvarijos apskrityse: kariavimo patirtys
14.10–14.50 Dr. Tomašas Naruševičius, knygos „Nuo Januvkos, per Suvalkus, Kalvariją, Vilkaviškį iki Pilviškių. Alvito dekanato apžvalga iki XVIII amžiaus pabaigos” autorius. Vilkaviškio miestas, seniūnija ir parapija XVII–XVIII amžiuose. Vertėja Jadvyga Zakšauskienė
15.00–15.20 Dr. Rasa Bertašiūtė (Lietuvos liaudies buities muziejus, Kauno technologijos universitetas). Vilkaviškio krašto kaimo architektūra
15.30–15.50 Diskusijos
