Visame pasaulyje vis spartesnį pagreitį įgaunanti didmiesčių plėtra neaplenkė ir Lietuvos. Auganti šalies sostinė traukte traukia naujų karjeros galimybių ieškančius žmones ir migracija į Vilnių jau nieko nestebina. Kaip ir nestebina tai, jog pirmuosius žingsnius savąjį verslą užsimoję pradėti gyventojai žengia būtent Vilniuje arba antrajame šalies didmiestyje Kaune. Jie tikisi, kad didmiesčių rinka gali tapti tramplinu į sėkmę, todėl galimybę imtis verslo regionuose vertina skeptiškai. Ir veltui, kalbant apie verslus, kurie bendrauja su klientais fizinėse vietose, dažnu atveju pradėti verslą mažame miestelyje gali būti ir saugiau, ir lengviau.
Bene svariausias ir dažniausiai kartojamas argumentas už verslo pradžią toliau nuo augančių miestų yra patraukli patalpų nuomos kaina. „Swedbank“ atlikta analizė parodė, kad net 34 proc. pradedančiųjų verslininkų Lietuvoje įmones įsteigia profesinių paslaugų srityje, o 29 proc. – prekyboje. Šioms sritims vystyti atskirų patalpų turėjimas yra būtinybė, tačiau įsigyti jų pradedantysis verslininkas dažnai neturi už ką, o jei ir turėtų, tai daryti būtų neracionalu − juk neaišku, kaip įmonei seksis ateityje. Dėl šios priežasties dauguma naujų verslų patalpas nuomojasi, o nuomai skiriami pinigai sudaro didelę bendrų išlaidų dalį.
Pastaraisiais metais nekilnojamo turto vertei sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose stiebiantis į viršų, verslo paskirties patalpų nuomos kaina taip pat nuosekliai augo, reikalaudama vis plačiau atverti pinigines. Todėl svarbu nepamiršti, kad vos keliasdešimties kilometrų atstumas už didžiųjų miestų savivaldybių patalpų nuomos kainas dažnai sumažina net kelis kartus. Taigi, kodėl nepabandžius savo veiklos dėl to iškelti kiek tolėliau nuo didmiesčio? Prekybai skirtų patalpų nuoma mažesniuose miestuose kartais gali atsieiti net 3–5 kartus pigiau nei Vilniuje.
Atsivertus patalpų nuomos skelbimus matyti, kad, pavyzdžiui, Biržuose vieno prekybinės patalpos kvadratinio metro kaina dažnu atveju nesiekia nė 3 eurų. Marijampolėje ji taip pat svyruoja tarp 2–3 eurų tolėliau nuo miesto centro, tačiau net ir pastarajame retai viršija 5 eurus. Tuo tarpu sostinėje Viliuje net ir atokesniuose miegamuosiuose rajonuose prekybinės paskirties patalpų kvadratinis metras nuomai atsieis ne mažiau 8 eurų, o artėjant centrinės dalies link šis skaičius stabiliai augs – štai Naujamiestyje jis siekia 10–12 eurų už kvadratinį metrą.
Kita svarbi paskata pradėti verslą regionuose – dėl šiuolaikinių technologijų ir tobulėjančio susisiekimo vienodėjantys gyventojų poreikiai. Norintys laisvalaikiu gurkšnoti kavos puodelį, pasilepinti skaniu maistu su šeima ar po darbų sulošti biliardo partiją gyvena ne tik didmiestyje. Be to, dėl mažesnio pramogų pasirinkimo regionų gyventojai itin dažnai būna išsiilgę naujovių.
Todėl kiekvienas duris atvėręs naujas verslas čia susidurs su daug mažesniu konkurentų skaičiumi ir pas juos ateis lojalesni pirkėjai. Juk verslo kūrimas mažesniame miestelyje kartu reiškia ir tapimą vietos bendruomenės dalimi. Čia visi vieni kitus pažįsta, o dažnai ir pasitiki, todėl neabejokite, kad palaikydami gerus santykius su vietos gyventojais užsitarnausite ir nuolatinių klientų būrį. Ką tik startavusiai įmonei, kuriai kiekvienas pirkėjas yra aukso vertės, o kova po saule su konkurentais gali baigtis bankrotu, šie dalykai yra ypatingai svarbūs.
Mažuose miestuose gyvuojantis bendruomeniškumas gali tapti ir apsauga nuo kito naujo verslo galvos skausmo – nelojalių darbuotojų. Aršesnė konkurencija dėl darbuotojų lemia, kad didmiesčiuose verslo pagalbininkų kaita visada didesnė nei už jų ribų. Be to, užsitarnautas vietos žmonių pasitikėjimas ir geras įvaizdis leis pritraukti tik patikimus ir noriai jums versle padėsiančius darbuotojus.
Tiesa, mažesni miestai darbo jėgos trūkumą gali jausti stipriau nei didieji. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad už Vilniaus ar Kauno ribų liko tik mažai karjeros ambicijų turintys gyventojai. Vis dažniau į regionus po studijų ar darbų Vilniuje ir užsienio šalyse grįžtantys žmonės gali tapti tomis pagalbinėmis rankomis, kurios ir padės jūsų verslui užaugti.
Galiausiai, kalbant apie verslo startą, neišvengiamai iškyla darbo bei asmeninio gyvenimo balanso klausimas. Ramesnė aplinka, mažiau eismo, švaresnis oras ir mažesni atstumai – bene ryškiausi mažesnių miestelių pranašumai prieš didmiesčius, kurie tampa ypač aktualūs sukūrus šeimas ir turint vaikų. O juk būtent tokiu gyvenimo periodu trauka imtis savo verslo ir tampa stipriausia. Apskaičiuota, kad mūsų šalies gyventojai nuosavo verslo imasi sulaukę būdami vidutiniškai 35-erių metų.
Matant tokius verslo pradžios ne didmiesčiuose pranašumus nestebina, jog mintys apie savos įmonės sukūrimą regionuose įsikūrusius gyventojus aplanko vis dažniau. 2017 m. „Invega“ užsakymu atlikta apklausa parodė, jog apie tai svarsto 28 proc. didmiesčiuose bei 29 proc. regionuose gyvenančių lietuvių. Reikia tikėtis, kad jų mintys anksčiau ar vėliau taps konkrečiais darbais.
Nuotraukoje – „Swedbank“ smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovas Aivaras Janušauskas.
Daugiau: paskola verslui
