Konditerė Edita Kisielienė : „Nežinai, kuo užsiimti? Drąsiai siek savo svajonės!“

Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, vis iškyla klausimas: kuo užsiimti, kad… Ypač šis klausimas aktualus jaunam žmogui, vis svarstančiam, kuo jis nori būti? kokią profesiją pasirinkti? iš kur žinoti, kad pasirinkimas bus teisingas? Bet vis tik tokie ir panašūs klausimai, kaip minėta, kamuoja kone kiekvieną iš mūsų. O atsakymas, kurį padiktavo iš Kalvarijos kilusi ir čia verslą vystanti konditerė Edita KISIELIENĖ, būtų visai paprastas: „Tiesiog siek savo svajonės, daryk tai, kas tau patinka, ir tikrai nesuklysi rinkdamasis!“

Tokia paprasta formule E. Kisielienė pati vadovaujasi jau daugelį metų. Ji savo verslą įkūrė dar visai jauna, būdama vos 23 -ejų metų. Kaip teigia pati moteris, tuo metu jokių minčių nebuvo, kad kažkas gali nepasisekti. Tiesiog tvirtai žinojo, kad konditerija – jos aistra. Ir nesuklydo: konditerės pagaminti saldumynai jau plačiai žinomi ir vertinami. E. Kisielienės verslas gyvuoja jau 22 -ejus metus. Moteris džiaugiasi, kad toliau gali tęsti šeimos pradėtą verslo koncepciją. Šiuo metu daugiausia konditerijos gaminių realizuojama Kalvarijos ir Marijampolės turgavietėse.

Verslą pradėjo „nuo nulio“

Dar vaikystėje E. Kisielienė turėjo galimybę „iš arti“ pamatyti konditerijos subtilybes. Mat moters mama taip pat užsiėmė konditerija: kepdavo pyragėlius, sausainius, tortus ir kitus konditerijos gaminius. Pašnekovė prasitarė, kad galbūt mamos pomėgis turėjo įtakos jos pasirinktam keliui, todėl sėkmingai pabaigusi Kalvarijos vidurinę, moteris įstojo į Vilniaus prekybos mokyklą. „Baigusi mokyklą, gavau penktą kategoriją (šeštą kategoriją galėjo turėti tik meistras), todėl man tai buvo didžiausias įvertinimas ir kartu paskatinimas siekti kažko daugiau,“ – pasakojo moteris. 

Padirbėjusi trejus metus tuometiniame Marijampolės prekybos centre ir įgijusi daugiau patirties, kaip pati teigia, pradėjo dar labiau pasitikėti savo jėgomis. To rezultatas – 1995 metais įregistruota konditerijos įmonė E. Kisielienės vardu. Moteris pasakoja, kad verslą pradėjo ne viena. Jai talkino sesuo Rima ir pusseserė Vilma. „Prieš sukuriant įmonę, sesuo jau buvo nemažai metų padirbėjusi konditerijos cechuose Prienuose ir Birštone, todėl patirties turėjo gerokai daugiau už mus su pussesere. Sesers turėti įgūdžiai labai pagelbėjo“, – atvirauja pašnekovė. Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių verslas, galima sakyti, klestėjo: „Užsakymų būdavo tiek daug, kad pirmus dvejus metus tekdavo dirbti net naktimis, kad tik spėtume viską laiku įvykdyti“. Pasak jos, anuomet ypač romų tautybės atstovai gan dažnai pateikdavo stambius užsakymus. „Pas juos būdavo tokia tradicija: ant kiekvieno stalo po tortą turėdavo būti,“ – pasakoja E. Kisielienė.

Vizitinė kortelė – šviežumas, skonis, kokybė

Konditerė E. Kisielienė akcentuoja, kad žmonės atsirenka, ką valgo. Anot jos, vis dažniau pirmenybė teikiama brangesniems, bet kokybiškesniems konditerijos gaminiams. Kalvarijietė teigia, kad jos ištikimiausi klientai žino, kad moterų pagaminti pyragaičiai visuomet yra švieži, be jokių konservantų ar kitų priemaišų. „Žmonės susimoka už gaminio kokybę, gerą skonį, nes žino, kad visi ingredientai yra iš natūralių produktų. Kadangi ne visi žmonės patenkinti konditerijos gaminių kokybe didžiuosiuose prekybos centruose, todėl ateina pas mus. Dažniausiai būna taip, kad būtent nuolatiniai klientai mūsų gaminius rekomenduoja kitiems. Pačios nesireklamuojame, net reklaminės iškabos ant namo neturime“, – dėstė moteris. Prakalbus apie pačius populiariausius/perkamiausius produktus, konditerė išskyrė biskvitinius pyragaičius. Pastarieji nuo pat verslo pradžios išliko „lyderiai“.

Trys konditerės – Edita, Vilma ir Rima – ne tik kepa, bet ir taip pat dekoruoja tortus, pyragaičius ir kitus gaminius. Anot jų, tai – smagiausia konditerio darbo dalis, kadangi nereikia jaudintis, kad kažkas nepavyks. „Tiesiog išlaisvini vaizduotę ir realizuoji savo idėjas, perteiki tuo metu esančią emociją,“ – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.

Per aukšti reikalavimai smulkiajam verslui

Paklausta, ar niekada nesvarstė mesti konditerijos verslo ir pradėti kažką naujo, moteris buvo atvira: „Visko mesti niekada nebuvo minties, tik apmaudu, kad per aukšti reikalavimai taikomi tokioms smulkioms įmonėms, kaip mūsų. Pavyzdžiui, visur Europoje smulkioms įmonėms yra visiškai kitokie reikalavimai negu stambioms, o štai Lietuvoje taikomi būtent standartiniai. Manau, kad imamasi visų priemonių, kad tik kuo greičiau smulkųjį verslą iš rinkos galėtų išstumti“. Pasak moters, daugiau laiko praleidžiama veterinarijos žurnalų pildymui negu pačiam darbui…

 Laikas griežtai suplanuotas

„Užsiimti konditerija – fiziškai gana sunkus darbas“, – sako E. Kisielienė. Pasak pašnekovės, kad būtų naudos, reikia daug ir sunkiai dirbti. Kiekviena minutė yra griežtai suplanuota. „Tiksliai žinome, kokį veiksmą kuri turime atlikti, koks produkcijos kiekis tą dieną yra nuspręstas pagaminti. Net jei kas nors ir sutrukdo, dirbame tol, kol savo planus įgyvendiname“, – teigia konditerė.

E. Kisielienė pastebi, kad konditeriu gali būti ne kiekvienas. Reikia, kad patiktų, tai, ką darai. Jei nebus potraukio, aistros ir užsidegimo, tada tai bus per sunkus darbas. „Kruopštumas, darbštumas, begalinis fantazijos turėjimas – pagrindinės savybės, kurias turi lavinti kiekvienas geras konditeris“, – sako moteris, kuri gyvenimo be savo širdžiai mielo darbo neįsivaizduoja.

Autorės nuotraukos. 

jquery visual lightboxby VisualLightBox.com v6.1