Belaukdami šv. Kalėdų – šeimos šventės, dažnai prisimename artimuosius ir tuos žmones, kurie mums yra labai brangūs. Stengiamės juos kažkuo nudžiuginti ir džiaugtis kartu su jais. Tai daugeliui naujų „rūpesčių“ ir staigmenų bei prisiminimų metas.
Peržiūrėdamas praeitų metų sveikinimus, pamačiau džiaugsmu trykštančios visos Tomuko šeimos sveikinimo nuotrauką prie didelės LEGO pilies. Užplūdo malonūs prisiminimai. Ši nuotrauka – kaip stebuklingoji lazdelė: kas nors išgirdęs šią istoriją, pasipasakodami savo nesėkmes, bando įveikti nemalonumus stebuklingais Tomuko žodžiais: „Surask kitą sprendimą!“ Ir dažnai įvyksta stebuklai…
***
…Tada, prieš kelerius metus, švenčiančiam šeštąjį gimtadienį Tomukui, dievinančiam LEGO kaladėles, visi kaimynai „susidėję“ padovanojome dar vieną didelį komplektą… Negalėjome atsigėrėti jubiliatu, spindinčiu Džiaugsmu ir Fantazija, ant didelio kilimo iš kaladėlių statančiu tvirtoves ir pilis. Gyrėme jį bei skatinome papasakoti, ką jis ten daro ir tęsti statybas. Staiga jo dvejų metų sesutė Mildutė, atsiradus iš nežinia kur, su pasididžiavimu pradėjo viską griauti. Mūsų „pasimetimo“ metu Tomukas pradėjo sesutę verkdamas mušti. Pastebėjusi tai mama griebė Tomuką ir… per užpakaliuką, sakydama: „Kiek aš tau galiu sakyti, kad sesutės nemuštum?“ Tomukas verkdamas šaukė: „Ką man daryti?.. Taip visada… lieku aš kaltas…“ Nelikome abejingi ir mes, kiekvienas visa tai „išgyvendami“ savaip.
***
Prisiminęs Senolio pasakojimus ir pamokymus, kad kiekvienas žmogus, visada PASIRENKA tuo metu vieną iš jam geriausiai suvokiamų „Ką DARYTI?“ sprendimų, pabandžiau sugrąžinti šventę. Bekalbėdami išsiaiškinome, kad Tomuko tėtis užaugo „vaikus mylinčioje šeimoje“ (..!?), kurioje niekada negirdėjo jokių šeimos barnių ir dabar nesupranta, kodėl taip gaunasi: „…juk aš stengiuosi, kad visiems būtų gerai… Nesuprantu, ką daryti?… Ką iš vaiko mušant galima užauginti..?“ Mama aiškino, kad tai daro dėl to, kad bijo (!?), jog Tomukas ne tik dabar gali sužaloti sesutę, bet gali užaugti mušeika ar „banditas“, skriausti silpnesnius, ir visi tada pirmiausia kaltins tėvus… „Pati esu užaugusi „griežtoje šeimoje“, kur „dėl blogų darbų“ kabojo diržas, – kalbėjo ji, – todėl aš ir broliai užaugome geri žmonės“(!?). O ką galėtų pasakyti jau bedžiūgaujanti Mildutė, bandėme papasakoti visi savo versijas. Kalbėjome Mildutės vardu ne vien tik, kodėl taip ji darė, bet sutarėme, kad papasakosime ir apie savo „šeimos (tėvų) sprendimų“ prisiminimus… Greitai daugelis iš mūsų supratome, kad pasakodami skirtingas savo versijas, bandome net „įrodyti“ savo tėvų Tiesų teisingumą. Bet išgirdę vieni kitų istorijas susimąstėme: tai, kas mums atrodė teisinga, kiti vadino „nesąmone“ ir pateikdavo daug pavyzdžių. Pabandėme kartu surasti teisingą geriausią sprendimą: „Ką daryti, kad…“
***
Greitai Mildutei nepasiekiamoje, net ant kelių stalų pastatytoje „statybos aikštelėje“ jaunasis inžinierius vėl su dideliu užsidegimu statė tvirtoves su pilimis. Bežiūrinčiai į viršų jo sesutei ir netikėtai gavusiai „statybinių medžiagų“, statybos prasidėjo ir prie stalo… Tėvai sakė, kad tokio draugiško Tomuko sugalvoto sprendimo – dalintis savo žaislais – dar nebuvo matę. O kai staiga jaunajai konstruktorei į pagalbą atėjo šis „specialistas“, ne vienas nubraukėm džiaugsmo ašarą. Taip sugrįžo šventė, pateikdama neįkainojamą dovaną mums visiems: viskas priklauso nuo mūsų pačių priimto sprendimo. Supratome, kad norint gauti geriausią Rezultatą, tenka paieškoti tinkamo Sprendimo. Nesėkmės atveju, dažnai tik keičiant „senuosius“ įsitikinimus ir įpročius, galime sulaukti neįkainuojamo stebuklo…
Kitą savaitgalį vėl buvau pakviestas į šiuos namus – padėkos pietums. Tomuko tėvai pasakojo, kad po to gimtadienio pasikeitė jų visų gyvenimas – išnyko barniai ir noras skirtis (!?), sugrįžo viltis, meilė ir pasitikėjimas bei noras kurti svajones ir siekti jų kartu. Stebėjomės Tomuko „atradimu“: kai tik pajusdavo ar išgirsdavo apie „nemalonią situaciją“, sakydavo: „Surask kitą sprendimą arba klausk“. Vėliau buvo priimtas jų šeimos sprendimas – svetainėje pakabinti įrėmintą didelį savos gamybos svarbiausią paveikslą su užrašu: „Visada surask gerą sprendimą“…
***
Žiūrėdamas į šį užrašą nuotraukoje, susimąsčiau: gal tikrai tiems, kurių namai yra šalti ar gyvenimas nepakeliamas, tereikia tik surasti kitą – geresnį – sprendimą, pakeičiantį senuosius įsitikinimus bei įpročius, ir įvyks stebuklas, sugrąžindamas gyvenimo džiaugsmo šilumą ir…
Seniai pastebėjau, kad Naujųjų metų sutikimo data norintiems būti geresniems sau ar savo artimiesiems daugeliui kasmet tampa Vilties „Praradimo Tašku“ iki kito karto. Kitiems – prisiminimų ir vėl naujų įsipareigojimų diena… Tretiems – šventinė džiaugsmo diena…
Sveikindamas su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais, linkiu, kad 2015 metų norams įgyvendinti užtektų Ožiuko užsispyrimo surandant GERIAUSIĄ SPRENDIMĄ, įveikiant bet kokius trukdžius, net ir „mieluosius“ įpročius… Tikiu, kad šių metų Ožiukas visiems gali duoti daug naudos: ką pastumdamas, bakstelėdamas rageliais, kai kam įspirdamas – apsaugos nuo…, o kai kam gali ir gyvenimo naštą palengvinti, padėdamas pakeisti įpročius bei įsitikinimus į naudingesnius SAU ir ARTIMIESIEMS.
Algis PADVELSKIS
Daugiau pasakojimų:
http://msavaite.lt/trecias-pasakojimas-is-susitikimu-su-senoliu-ii-dalis/
http://msavaite.lt/trecias-pasakojimas-is-susitikimu-su-senoliu-i-dalis/
http://msavaite.lt/ar-gera-gauti-dovanas/
http://msavaite.lt/pasitinkant-rudens-gerybes-apie-laikinus-ir-naudingus-malonumus/
~~~ Atsiprašau “pasimetė” žadėto laiško dalis ~~~
… Tai Super geras laikas dabar „AUGTI“ ir KURTI geresnę aplinką Lietuvoje – savo artimiesiems ir SAU. Akivaizdu tik tiems, kurie ne tik to Nori, bet ir pasiima NAUDĄ iš to – „KAŽKO DARYMO“ kitaip negu darė „praeityje“ ir iš tų kurie jau taip gyvena arba juda lik to pageidautino… Neskaitant atsitiktinių „vienišių“, ypač mažesniuose miesteliuose – daugiau negu devyni iš dešimties „kažkodėl“ dar vis labiau vertina NAUDĄ gaunamą nieko NEDARANT KITAIP, negu įpratę (nesėkmingai) daryti arba daro taip, kaip daro tie („dauguma“), kurie irgi to „pageidautino dalyko“ neturi. Nors ir seniai žinom, kad galim turėti visko daug geriau: jeigu daugiau judėtume (sportuotume) – turėtume geresnę sveikatą ir „formą“; jeigu mažiau išleistume nebūtiniausiems „dalykams“ (alkoholiui, cigaretėms arba mažai naudojamiems daiktams) – turėtume daugiau pinigų; o jeigu nepirktume tų daiktų, kurie po to pastoviai reikalauja dar didesnių papildomų išlaidų, arba „nelystume“ į skolas… ir t.t. Mes tai viską žinom. Bet dažnai tik per vėlai suprantam, kad taip sunkiai „dirbant“ dėl geresnio gyvenimo – negrįžtamai paklystame… Pagalvokime, KĄ gero MUMS DAVĖ PRAEITI METAI ir KĄ MES šiais metais DAVĖME savo ARTIMIESIEMS ir SAU?
Bet tai yra kiekvieno asmeninis reikalas, kaip „praleisti“ savo gyvenimą ir kokią aplinką susikurti, bei ką duoti (palikti) artimiesiems.
Kiek supratau, Dainiau, TIKRAI NORĖTUM geresnės aplinkos negu turi.!? Tada ar pasiruošęs atsisakant Naudos – kurią gauni nieko nekeičiant (įpročių, įsitikinimų), pakeisti į NAUDĄ – atsisakant tų „malonumų“, kurie sukūrė ir dažnai toliau augina „nemalonumus“. Tai padaryti kartu su „PAKELEIVIAIS“ einančiais į tą pačią pusę nesudėtinga – daugelio tai išbandyta. „Pakeleivių“ susirasti sunkiau, bet patikėk – verta. Čia kaip išmokti vairuoti gerą automobilį – perskaitytos knygos ir matyti filmai (ŽINIOS) – nedaug suteiks galimybių ir tikrų malonumų, kol pats nesiimsi atitinkamų veiksmų. Tikiuosi, kad automobilį vairuoji pats su malonumu – tai tada PIRMYN!!!
Jeigu nori, gali pasinaudoti (ne vien tik mano) patirties devyniais žingsniais. Pirma: „pasirašyk“ – ar tikrai to nori ir KĄ IŠ TO TURĖSI PATS ir tavo APLINKA bei ARTIMIEJI. Antra: „Pakeleivių“ paieška – sąrašiukas „kandidatų“ (įtrauki visus daug negalvodamas apie jų amžių, lytį, užimamas pareigas, išsilavinimą ir t.t.), po to su kiekvienu asmeniškai pakalbi apie jo problemas bei ketinimus ir – APSISPRĘSK, pajausdamas į kur „kandidatui“ maloniau eiti ir tau jis gali būti „Pakeleivis“, ir … svarbiausia, nepamiršk SAVĘS pasveikinti ir nuo manęs, kai susirasi „Pakeleivį“ nors tai bus ar dešimtas ar trečias iš kalbintų „kandidatų“. Tikiu tavim, Dainiau, kad ir Vilkaviškyje gali būti kelios grupelės, nes – “Laužui irgi reikia tik ugnelės pradžiai”… prisimenu, kaip VIENAM tai buvo sunku pradžioje, bet…
~Pst. Netikėkite nė vienu mano žodžiu, kol patys to neišbandėte! Nes mūsų “tiesos” gali ir skirtis…
Pagarbiai, Algis Padvelskis /algis@komota.lt T. 8 685 84143/
Nuoširdžiai sveikinu visus skaitytojus (ir rašytojus)su Naujaisiais Metais
ir linkiu naujų patyrimų ir atradimų DŽIAUGSMO šiais „ožiuko“ metais.
„Paviešinu“ dalį laiško, siųsto Dainiui, kadangi tikiu, kad skaitytojų tarpe yra ir daugiau norinčių susirasti „Pakeleivių“, t.y. ne tik norinčių, bet ir jau tikrai pasiruošusių kurti geresnę gyvenimo aplinką – atsisakant „malonumų“ trukdančių tai padaryti.
<<>>
~Pst. Netikėkite nė vienu mano žodžiu, kol patys to neišbandėte! Nes mūsų “tiesos” gali ir skirtis…
Pagarbiai, Algis Padvelskis /algis@komota.lt T. 8 685 84143/
Patiko. Aciu.
!!!Visiems geru ateinanciu metu ir svajoniu issipildymo!!!!
Viename pas Algi seminare girdejau “gera klausima”: Ar galim buti laimingi nepastebintys, neisgirstantys ir nesusikalbantys? Ir paaiskino, kad dazniausiai tai todel, kad nepagalvojam, kodel akys, ausys ir liezuvis yra galvoje ir kuo baigesi musu kunas? Jeigu kojomis ir galva, tai kodel nesusirenkame ir kartu neleidziam savoms kojoms ir galvoms dar augti gerinant akis, ausis ir liezuvi?
Paskaites siuos pasakojimus “pastebiu”, kad jis vis dar eina tolyn. Todel vel noriu susitikti gyvai, bet ne Kaune, o Marijampoleje, dar geriau Vilkaviskyje.
Susiskambinau, pasirodo, tam tik reikia, kad noretume nebuti islaikytiniais ir susirinktume (9-15) i grupele. Gal dar kas nors noretu Vilkaviskyje vakarais..?
mano el.adresas
pastas.Dainiui@gmail.com